Elementarioji matematika: kaip už referendumą buvo galima pasirašyti ne vieną kartą

 (47)
Referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams šalininkai, nors ir grasinasi paduoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) į teismą, šią savaitę turėjo kuo pasidžiaugti. Pristačius daugiau kaip 3400 parašų su ištaisytais neesminiais trūkumais, iki išsvajotųjų 300 000 beliko patikslinti apie 1500 parašų iš 2500, o laiko - dar savaitė.
© Shutterstock nuotr.

VRK narys Jonas Udris kalbėdamas per radiją pareiškė, kad tie pataisyti parašai dabar jau greičiausiai bus įskaityti, ir kad referendumo likimą gali nuspręsti keliasdešimt parašų. Bet net jei VRK nuspręs palankiai organizatoriams, ar tikrai tų parašų bus 300 000?

LR Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis teigia: „Jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaičiuojami“. To paties 13 straipsnio 1 dalis sako, kad VRK turi per vos 15 dienų patikrinti iš parašų rinkikų gautus dokumentus.

Kaip reikėtų tikrinti, ar pilietis nepasirašė kelis kartus? Greičiausiai derėtų suvesti į duomenų bazę visus parašų lapuose esančius asmens dokumento numerius, o dar geriau – ir kitus duomenis, tada kompiuteriu patikrinti, kiek yra sutampančių duomenų. Tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti. VRK turi 16 narių. Jeigu jie norėtų suvesti visus daugmaž 320 000 gautų parašų į duomenų bazę per 15 dienų, visi iki vieno turėtų dirbti 12 valandų per dieną be laisvadienių ir pertraukų, ir išlaikyti tokį tempą, kad spėtų suvesti po parašą per 30 sekundžių. Tačiau reikia patikrinti dar ir rašyseną, visų reikiamų elementų buvimą ir t.t.

Ar VRK sugebėjo, Pranciškaus Šliužo žodžiais tariant, sunešioti šias geležines klumpes? Manau, aišku, kad ne.

Paskaitykime pernai gruodžio 3 d. VRK pasitvirtintas „Rekomendacijas dėl inicijuojamo privalomojo referendumo dokumentų dėl referendumo paskelbimo patvirtinimo tvarkos“. 12 šių rekomendacijų punktas sako: „VRK atsitiktinės atrankos tvarka naudodama statistikos metodus (tvarka yra patvirtinama darbo grupės sprendimu) atrenka 20 000 įrašų, kuriuos patikrina pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.

Statistinis tyrimas parodo, kokia tikimybė, kad dalyje įrašų yra įrašyti duomenys, kurie nesutampa su Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis. Jeigu yra tikimybė, kad tokių įrašų yra daugiau kaip 0,5 procento, VRK darbo grupė nustato, kiek papildomai įrašų turi būti patikrinta pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, ir atliekamas patikrinimas. Taigi, pasirodo, kad buvo galima pasirašinėti tuo pačiu vardu kiek nori, kol tai neviršijo tam tikros ribos.

Gruodžio 14 d. VRK paskelbtas parašų tikrinimo aktas patvirtino, kad komisija kaip tarė, taip ir padarė: „kiekvieno lapo pirmo ir paskutinio bei atsitiktinai tarp jų kompiuterinės programos parinkto įrašo duomenys (pasirašiusiojo pavardė, dokumento numeris) buvo įvedami į elektroninę bylą, iš kurios šie duomenys buvo pateikiami Gyventojų registro tarnybai“.

Pasirinktoje imtyje buvo rasti 25 dublikatai – jeigu tokia dalis pasikartojimų buvo tarp visų 320 000 parašų, kalbame apie mažiausiai 400 parašų, kurių reikia neįskaityti. Tačiau statistikos metodai, nors skamba gražiai ir iš tiesų veikia atliekant mokslinius tyrimus, turi paklaidas, tad tų sutampančių parašų, manau, galėjo būti ir dar daugiau. Kai kalbama apie tai, kad lemtingos gali būti kelios dešimtys, šis įstatymui (nors ir kokiam kvailam) prieštaraujantis VRK elgesys gali ir nusverti svarstykles iniciatorių naudai.

Manau, kad VRK nariai puikiai žino, kad jų atliktas patikrinimas turi milžinišką trūkumą.

Lieka daug neatsakytų klausimų. Ar VRK išdrįs skelbti antiįstatymišką sprendimą? Jei taip, ar sprendimo trūkumus pastebės Seimas ir nusiųs sprendimą svarstyti Konstituciniam Teismui? O gal balsuosime referendume, kuris gali būti paskelbtas nelegaliai?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (202)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (39)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (287)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?

Po A. Baukutės gesto tylėti nebegaliu: uždaryti laidos čia nepakaks (1272)

Lietuvoje šiandien turime daug ko: yra nuostabių dalykų, yra labai blogų. Yra protingų žmonių, yra kvailių. Yra praeitis, yra ir realybė, tokia, kokia yra. Ir tai normalu, taip ir turi būti. Bet mes negalime to tik priimti ir nekalbėti apie visuomenės skaudulius.