Sausieji regionai
Dykuma – tai niūrus, skurdus augalija bei gyvūnija kraštovaizdis, kuriam būdingas karštas ir sausas, arba šaltas ir sausas klimatas. Šiuo metu dykumos užima apie aštundalį viso Žemės sausumos ploto – apie 40 milijonų kvadratinių kilometrų, tačiau šis skaičius dėl vieno paprasto veiksnio – nestabdomo dykumų plitimo ir sausrų – nepaliaujamai didėja vos ne kiekvieną sekundę.
„Žemės virtimas dykuma yra visai žmonijai auganti grėsmė, kuri rizikingai paveikia pasaulinius mėginimus išspręsti skurdo ir bado problemas“ – teigiama neseniai išplatintame mokslininkų koalicijos pranešime. Komanda, kuriai vadovavo Jungtinių Tautų Organizacija, teigia, kad apie 10 – 20 procentų sausesnių Žemės vietovių jau degradavo. Jie perspėja, kad jeigu veiklos pobūdis šiuose regionuose nebus pakeistas, jie taps visiškai nenašiais.
Dykumos plinta dėl neatsargių ir napgalvotų sausenių regionų žmonių veiksmų. Žinia, ir taip sausringos žemės pasižymi labai trapia ekosistema. Nekontroliuojama žmogaus ūkinė veikla, miškų iškirtimas, vandens šaltinių išeikvojimas šią ekosistemą nesunkiai suardo. Tada dirvožemis degraduoja ir didžiuliai plotai tampa tikromis dykynėmis.
Vis dėlto, nereikėtų manyti, jog dykumų plitimas yra tik tolimų Afrikos ar Azijos žemynų problema. Antai, Ispanija 2005 metais išgyveno pačią didžiausią sausrą per pastaruosius 60 metų, o Ispanijos aplinkosaugos ministerija perspėjo, kad net trečdalis šalies žemių rizikuoja tapti dykynėmis. Tai nulėmė įvairios priežastys: nesubalansuotas žemės išnaudojimas, masinis turizmas. Antai, kad golfo laukas turėtų gražią pievelę, jam laistyti yra sunaudojama tiek vandens, kiek užtektų tūkstančiams žmonių.
Pasekmės
Sausi, rizikingieji, regionai užima apie 41 procentą planetos sausumos ploto. Šiuose regionuose gyvena daugiau nei 2 milijardai žmonių, įskaitant pačius neturtingiausius pasaulyje, kurie gyvena tokiuose regionuose, kaip centrinė Azija ir šiaurės Afrika.
Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad išdžiūvusi žemė tampa netinkama žemdirbystei. Tai padidina neturtą ir dėl to atsiranda pabėgėliai iš tam tikrų regionų. Dėl dulkių išsivysto kvėpavimo ligos, badas akivaizdžiai mažina regionų gyventojų populiaciją.
Nėra padėties be išeities
Šią problemą spręsti padėtų geresnis pasėlių auginimas, tikslesnė drėkinimo sistema ir strategijos, kurios padėtų užtikrinti su žemės ūkiu nesusijusius darbus žmonėms, gyvenantiems sausuose regionuose.
Atsižvelgiant ir į Ispanijos pavyzdį, vertėtų turtingesnių, ypač Europos ir Šiaurės Amerikos kraštų, žmones skatinti protingai naudoti vandenį, tausoti žaliuosius plotus. Ir vis dėlto, juk lengviau užkirsti kelią dykumų plitimui, nei vėliau stengtis žemei gražinti ankstesnį veidą.
Kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena
1994 metais buvo visomis išgalėmis stengtasi informuoti apie dykumų plitimo ir sausrų pasaulinę problemą ir mėginti užkirsti kelią didelėms nelaimėms, susijusiomis su šiomis stichijomis.
Tais pačiias metais buvo priimta kovos su sausromis konvencija, o Jungtinių Tautų organizacija paskelbė birželio 17 – ąją Pasauline kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena. Ji skirta susimąstyti apie sausros ir dykumos padarinius, būdus, kaip tai būtų galima sustabdyti. Tai liečia visus mus, juk kiekvienam vertėtų atsisukti į skurdesnius kraštus, nes rytoj tai gali būti jo paties tėvynė – sausa, skurdi, nyki dykuma.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!