Didelės šeimos norėjusi moteris pasijuto apgauta valstybės: vis sunkiau auginti vaikus patriotais

 (30)
Esu trijų mažylių mama. Labai norėjome didelės šeimos, todėl apsisprendėme turėti tris vaikučius. Taip jau nutiko, kad ėjau dvejų dekretinių atostogų iš eilės. Mes – ne ta šeima, kuri gyvena iš pašalpų. Iki atostogų darbe stengiausi, kad būčiau pakelta pareigose ir uždirbčiau didesnį atlyginimą savo ir vaikučių poreikiams patenkinti.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Įvertinus priedus, gaudavau apie 1500 eurų/mėn. Viskas buvo mokama oficialiai. Tačiau kai išėjau auginti vaikučių, buvo pritaikytos lubos, todėl dekretinių atostogų metu (126 dienas) gaudavau 1130 eurų/mėn.

Kai pirmai mergytei suėjo 2 metukai (2016 m. rugpjūčio 11 d.), vėl išėjau dekretinių atostogų ir vėl buvo pritaikytos lubos ir už tuos 4 mėnesius gaudavau po 1130 eurų kas mėnesį. Todėl labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad priimtas įstatymas, panaikinantis lubas dekretinių atostogų metu.

Paskambinus į „Sodrą“ sužinojau, kad bus grąžinti pinigėliai atbuline data už pritaikytas lubas. Mano atveju, tai būtų buvę apie 1500 eurų. Žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija, kad pinigėliai ir buvo grąžinti, tačiau mano atveju toks sprendimas nebuvo priimtas. Pasirodo, kadangi ėjau auginti dviejų vaikučių iš eilės, be jokios pertraukos, dekreto išmokos buvo paskaičiuotos pagal įstatymus, galiojusius prieš pirmą išėjimą dekretinių atostogų.

Jaučiuosi eilinį kartą apgauta valstybės. Kuo geresni tie, kurie vieną vaiką augina ir atgavo nurėžtus pinigėlius, nuo tų mamyčių, kurios dorai mokėjo mokesčius, bet neatgavo nurėžtų pinigėlių tik todėl, kad iš eilės susilaukė dviejų vaikučių? Valdžios vyrai nuolat kalba apie gimstamumo skatinimą, tačiau tik gavę progą pritaiko įstatymus taip, kad tik nereikėtų mokėti mamytėms, kurios ir didina tą gimstamumą.

Auginti tris vaikučius ir 4 metus skirti mažylių priežiūrai yra finansiškai skausminga, nes išmokos už vaikus gerokai skiriasi nuo gauto atlyginimo, tai dar ir už dekreto metu pritaikytas lubas nutarė negrąžinti. Mokesčiams mokėti lubų netaiko, o pasitaikius progai skriaudžiami mažiausi Lietuvos piliečiai.

Esu pasipiktinusi dėl tokios nelygybės ir vis sunkiau randu motyvacijos auklėti ir auginti vaikučius tikrais patriotais, kad užaugę neturėtų noro emigruoti, kai valstybės įstatymuose – tokia nelygybė.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Gavus skaitytojos laišką, DELFI kreipėsi į „Sodros“ atstovus, kurie užklausimą persiuntė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Gavus šios institucijos komentarą, tekstas bus papildytas.

DELFI primena, kad balandžio 20 d. Seime bus svarstomas kai kurių Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo projektas, pagal kurį skaitytojos aprašyta mokėjimo tvarka gali keistis.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (61)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (270)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.