Mane supažindinus su naujais klasiokais, merginos nerodė didelio džiaugsmo dėl mano pasirodymo, bet vaikinai neslėpė šypsenų ir akių mirksnių. Kadangi esu labai komunikabili (tai supratau dar mokyklos suole), greit susidraugavau su vaikinais ir keliomis šauniomis mergaitėmis... Tačiau tik vėliau supratau, kodėl užsitraukiau likusių klasiokių rūstybę ir netgi savo geriausios draugės pyktį.
Pirmąją pamoką į mano suolą atsisėdo JIS. Aš, aišku, neprieštaravau, nes JIS – labai gražus ir linksmas vaikinas. Ėmėme bendrauti ir pajutome abipusę simpatiją, tačiau tada klasėje įvyko suirutė. Beveik visos merginos ėmė su manimi nekalbėti, o viena persona – ypač bjauriai elgtis, pradedant nereikšmingu pasistumdymu ir baigiant apkalbomis.
Įpusėjus mokslo metams, JIS ir aš buvome paklaikę nuo paaugliškos meilės. Per pamokas sėdėjome kartu susikibę už rankų po suolu, tyliai krizendavome ir kikendavome. Mokytojų kambaryje sklido gandai, kad „svajokliai“ (tokią pravardę gavome, nes abu buvome užsisvajoję ir negirdėdavome mokytojų klausimų) tuoj išvis sukurs naują draugiją pavadinimu „Kam nerūpi skaičiai, burkimės į meilės lygą“.
Aišku, vieniems pedagogams tai buvo juokinga, kiti bandė drausminti. Mūsų meilė degė kelis metus ir... pasibaigė. Kaip dainavo A. Mamontovas, „... jeigu buvo pirmas kartas, paskutinis irgi bus...“
Ir ką davė ši mokyklinė meilė? Draugystę, paauglišką meilės džiaugsmą, daugybę svaiginančių bučinių, kurie buvo kontroliuojami mokyklos koridoriuose pedagogų, parke – piktai nusiteikusių bobučių ir juokingai reaguojančių mažylių: „bernas su merga, tai graži pora“. Taip pat – ir tėvų pykčio atakų, kad laikas mokslams, o ne meilėms, geriausios draugės praradimą, nes, pasirodo, ji nebuvo geriausia... Net neužsiminė, kad ji yra įsimylėjusi savo klasioką. JĮ. Kaip ir daugelis nedraugiškųjų klasiokių...Ir kasrytinį labą rytą iki šių dienų. Likimo ironija – jis gyvena visai šalia mano namų.
Vietoj išvadų: meilė – toks dalykas, kuris turi daug laiptų į dangų, tačiau tas lipimas gana sunkus. Akys užrištos, priešai – nuolat šalia, o draugai tarsi kažkur aplink, bet tu lipi, laikydamasi tik už rankos. Ir tau daugiau nieko nereikia. Mokyklinė meilė – amžinas prisiminimas. Malonus prisiminimas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Laimėk lėktuvo bilietus! Pasidalink savo meilės istorija!
Ta saldi mokyklinė meilė, kai šiurpuliukai atsiranda vien palietus jo ar jos ranką, o pamokų kas rytą lauki kaip Kalėdų tam, kad vėl susitiktumėte tame pačiame suole – pamenate? Tikriausiai tokių dalykų net ir norint nepavyktų pamiršti...
Tačiau ne visi į mokinių draugystes žiūri taip romantiškai. DELFI rašė, kad bučiniai mokyklos koridoriuje gali baigtis rimtais nemalonumais. Tuo įsitikino kaunietė Inga, kurią su draugu „nusikaltimo vietoje” aptiko konservatyvių pažiūrų mokytoja. Visaip išgėdino ir nutempė pas direktorių.
Pasidalinkite – kokia Jūsų patirtis? Prisiminkite savo mokyklų mylimuosius ir mylimąsias – ar dažnai apie juos pagalvojate, susitinkate, o gal vis dar esate kartu? Atskleiskite, kaip į santykius mokykloje reagavo mokytojai, tėvai ir kiti mokiniai. O gal galite pasidalinti paslaptimi, kad teko įsimylėti ar suvilioti mokytoją?
Atėjus naujiems mokslo metams su šypsena prisiminkime mokyklą ir pasidalinkime savo išgyvenimais. Už atvirumą ir nuoširdumą Jums atiteks prizas – du lėktuvo bilietai iki 2014 m. pabaigos „Air Lituanica“ oro linijomis pasirinkta kryptimi!
Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Meilė“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda arba rašyti čia: