Gyvenu Vilniuje, Žirmūnuose (adresas redakcijai žinomas yra buvo perduotas Vilniaus savivaldybei bei Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijai). Namas renovuotas, iš išorės atrodo tikrai gražus. Bet tai – tik pirmas įspūdis. Prie namo palikti automobilį – misija sudėtinga. Suprantu, kad aikštelės mažos, o automobilių daug. Kas gi čia tokio, sakysite, daugybė miestiečių kasdien susiduria su šia problema. Tačiau pažvelkime atidžiau.
Name gyvena pilietis, kuris įsivaizduoja, kad ši aikštelė yra asmeniškai jo. Ir tik jis joje gali vadovauti, kur ir kaip žmonės gali palikti savo automobilius. O kas nepaklūsta jo tvarkai, moka už suniokotą automobilį (subraižytą raktu ar perrėžtom padangom). Jeigu šiam piliečiui nepatiksi – pasiginčysi ar pastatysi į jo įsivaizduojamą vietą – mokėsi savo automobilio gerove. O ginčytis su juo tikrai yra dėl ko.
Žmogus ir taip mažoje aikštelėje laiko kelis seniai nevažiuojančius, techniškai netvarkingus ir visokio statybinio šlamšto prigrūstus automobilius. Su nuleistomis padangomis, be rankenų, surūdijusius ir seniai seniai nevažiuojančius. Ir laimė, kad tokie tik keli. Nes anksčiau jis turėdavo ir penkis, kartais net septynis tokius „gražuolius“. Negana to, jis turi ir tris važiuojančius automobilius: vieną savo, kitą sūnaus, trečią žmonos. Visi jie turi savo vietas šalia piliečio langų ir niekas te nedrįsta jų užimti.
Pirmiausia, grįžkim prie tų nevažiuojančių. Atrodo, jie pastatyti taip, kad užimtų kuo daugiau vietos, vidurinis iš tų trijų – įstrižai. Kad žmona, grįžusi namo, galėtų pastatyti savo automobilį tarp tų nevažiuojančių senienų. Vietos pravažiavimui sumažėja, o nepatyręs vairuotojas turi laviruoti ir stiprinti savo įgūdžius tuos automobilius apvažiuodamas. Šalia garbingai įsitaisęs atžalos mašiniukas, o štai pats namo ponas savo nuolatinės vietos neturi – na ir kam ji jam, jeigu galima atvažiavus palikti automobilį bet kur. Taip, jūs perskaitėt teisingai – bet kur, t.y. užstatant kitus kieme stovinčius automobilius ir nueinant namo. O žmonės lai važiuoja kaip nori, jam tai nė motais nerūpi.
Gyventojas įsivaizduoja esąs aikštelės (o gal ir viso namo) šeimininkas ir gali savo visus automobilius statyti kur tik panorėjęs, kišti į juos visą šlamštą, užstatinėti kitus automobilius ir jaustis nė kiek nesusigėdęs. Atvirkščiai – jis vaikšto pakėlęs galvą ir dėl nieko nesijaudina. Niekas jo, atrodo, nebaudžia, o štai jis visiems savas bausmes surašo. Ir taisykite savo suniokotus automobilius, jeigu jo kiemo tvarkos nežinote.
Ir visa tai – ne pasaka ar išgalvotas ironiškas pasakojimas.Visa tai – tiesa. Realybė, kuri vyksta šiandien, XXI amžiuje, Vilniuje. Kas netikite – prašom, atvažiuokite ir patys įsitikinsite.
O dabar rimtai: šis pilietis (nežinau, ar jis sveiko proto – žmonės kalba, kad nelabai) kieme laiko techniškai netvarkingus automobilius, kurie yra apleisti, baisūs, užima daug vietos, stovi jam po langais, o į juos yra tempiamas šlamštas ir šiukšlės. Visi gyventojai jį žino, jis – namo įžymybė. Tačiau niekas negali nieko padaryti.
Ne kartą kreipėmės į atitinkamas instancijas, savivaldybę, taip pat į Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociaciją. Tačiau rezultatas mums atrodo nulinis. Niekas niekam nerūpi. Valdžia leidžia tokiam įžūliam žmogui elgtis kaip panorėjus, o nekalti piliečiai lieka neišgirsti. Tai tęsiasi metų metus (institucijų komentarus apie tai, kokios baudos buvo taikytos minėtam asmeniui ir kaip sprendžiama minėta bėda, galite rasti žemiau – DELFI).
Kartą prie laiptinės radome skelbimą, kuriame žmogus teiravosi, gal kas nors iš namo gyventojų žino apie namo kieme siautėjantį nusikaltėlį, kuris suniokojo automobilį? Matyt, žmogus neseniai atsikraustė ir jau spėjo savo kailiu patirti kiemo realybę.
Susisiekus su žmogumi, paaiškėjo, kad vakare įvyko konfliktas, o ryte buvo rasta staigmena – „papuoštas automobilis“. Žmogus kreipėsi į policiją, tačiau, kaip matome, pilietis vaikšto sau ramiai, užstatinėja ir tempia šlamštą į nevažiuojančius automobilius. Dar gi ir įstrižai pastatęs vieną senieną „rezervuoja“ stovėjimo vietą žmonai. Nesvarbu, kad taip pastatytas automobilis akivaizdžiai trukdo pravažiuoti kitiems. Aikštelė ir taip siaura.
Praradome viltį, kad kažkas pasikeis. Pasikalbėjus su namo administracija, sulaukiame atsakymo statyti savo automobilius kitame kieme, nesileisti į konfliktus ir palikti viską, kaip yra. Žmonės tarpusavyje šneka, pyksta, tačiau kaip išspręsti šią problemą – nežino... Minėtas pilietis jaučiasi nebaudžiamas, teisinasi, kad yra bedarbis ir jam jokios baudos negalioja. Jis jaučiasi tiesioginis kiemo vadas. Tad ką mums, paprastiems namo gyventojams, daryti? Braižyti jo automobilius? Daryti nusikaltimą ir užsitraukti sau baudą? Jis ramiai vaikšto laisvėje ir toliau tyčiojasi iš kitų šio namo gyventojų. Vieni moka baudas, kiti tuo tarpu daro ką nori ir tuo didžiuojasi. Kiek žinau, kad automobiliai, kurie neturi techninės apžiūros ir yra išregistruoti, turi būti nutempiami (...).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI susisiekė su Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovu Andžejumi Dinikiu, kuris patvirtino, kad savivaldybė yra gavusi skundų dėl skaitytojos aprašyto kaimyno elgesio. Paskutinis skundas dėl kaimyno elgesio buvo gautas prieš kelis mėnesius. Kaip nurodė A. Dinikis, aukščiau parašytam asmeniui baudos buvo paskirtos ne kartą.
Pasak A. Dinikio, pagal gyventojų pranešimus informacija apie minėtoje vietoje neeksplotuojamus automobilius (kurie yra registruoti skirtingų asmenų vardais) buvo užfiksuota. „Valdytojams buvo išsiųsti raginimai patraukti transporto priemones iki nurodytos datos, ką savivaldybė gali atlikti. Automobilių nepatraukus, visi duomenys yra persiųsti pirmajam policijos komisariatui taikyti administracinio poveikio priemones. Savivaldybės administracija nėra įgaliota taikyti jokių baudų už neeksplotuotos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo teritorijoje“, – paaiškino A. Dinikis.
Pasak savivaldybės atstovo, jam žinoma, kad bent jau 2013 m. minėtam asmeniui dėl neeksplotuojamų transporto priemonių policija taikė 550 ir 600 litų baudas.
Pati savivaldybė dar 2014 m.minėtam asmeniui taikė baudą už bendro naudojimo patalpų užgriozdinimą. A. Dinikio duomenimis, informacija buvo perduota anstoliui, nes asmuo nebevykdė įsipareigojimų ir nemokėjo pinigų.
Kaip nurodė A. Dinikis, dėl neeksplotuojamų automobilių gyventojai gali kreiptis ir į policiją. Pareigūnų pagalba bus reikalinga ir tuo atveju, jei kitas trukdo naudotis transporto priemone ar ją gadina.
„Dėl eismo priežiūros trukdymo kitiems pagal įstatymą eismo priežiūros funkcija yra pavesta vykdyti policijai, tai jei asmenys susiduria su tuo, kai jiems reikia pasinaudoti transporto priemone ir jie mato, kad jiems trukdo tai daryti, jie turi kviesti policiją. Dėl visų turto gadinimų su pareiškimu reiktų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą“, – paaiškino savivaldybės atstovas.
Pasak jo, skaitytojos aprašytas atvejis – vienetinis dėl savo masto, tačiau skundų dėl neeksplotuojamų automobilių savivaldybė vidutiniškai gauna apie 40 per savaitę.
DELFI taip pat susisiekė su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija, kurios atstovai portalui nurodė, kad asociacija dėl aukščiau aprašytos situacijos jau nuo 2013 m. iki šių metų yra gavusi kelis pranešimus dėl apleistų, neeksploatuojamų transporto priemonių.
„Visą informaciją kiekvieną kartą persiunčiame policijai arba minėtam Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriui. Kiek mums yra žinoma, nurodytu adresu apleistų automobilių savininkui jau ankščiau yra iškelta administracinė byla ir paskirta bauda“, – nurodė asociacijos atstovai.