Man 59-eri, turiu aukštąjį išsilavinimą. Kai mane „pakirto“ liga, gavau 45 proc. neįgalumo įvertinimą, todėl pradėjau ieškoti pagalbinio darbo, pavyzdžiui, indų plovėjos.
Kai pradėjau dirbti, teko plušti tris dienas iš eilės po 14 val., slenkamu grafiku: 2 val. plauni grindis, virtuvę, žodžiu, 2 val. dirbi valytoja, o po to plauni indus ir puodus. Po darbo į namus tekdavo grįžti taksi. O darbo sutarties normalios nepadarė... Kai išdirbau 1,5 mėn. ir išmokėjo pinigus – negavau net minimumo.
Išėjau, ieškojau kitos vietos ir paskambinau į kitą restoranėlį, kuris ieškojo indų plovėjos. Manęs paklausė, ar moku anglų kalbą...
Žodžiu, pasityčiojimas, vergovė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Klausiame Jūsų – ar Jums sudėtinga šiuo metu Lietuvoje rasti darbą, kokių atlyginimo pasiūlymų paprastai sulaukiate? Ką patartumėte ieškantiems darbo? Kviečiame mintimis pasidalyti ir darbdavius – ar Jums paprasta rasti kvalifikuotą darbuotoją, su kokiomis bėdomis susiduriate ieškodami naujo darbuotojo? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbas“.