Mano istorija tokia. Dar 2010 m. atvykau studijuoti į Vilnių. Studijos buvo vakarinės. Greitai pradėjo „čiuožti stogas“, kai dieną neturėjau ką veikti. Susiradau darbą prekybos centre salės darbuotoju.
Pamatęs, kaip nori mane išnaudoti, jau po mėnesio darbo išėjau. Pats visą laiką norėjau būti kompiuteristu ir eidavau per firmas ieškoti žinių, o ne pinigų.
Vėliau viskas klostėsi neblogai – tapau aš IT specialistu – bet vis tiek esama situacija esu nepatenkintas. Ieškau kito darbo ir kasdien žiūriu skelbimus, o radęs ką įdomaus siunčiu CV ir motyvacinį laišką. Man nesuprantama, kai visur skelbiama, kad trūksta gerų specialistų, bet užsiauginti niekas tokio nenori. Tai kaip man būti geru, jei ne per praktiką?
Aš galiu ir knygas graužti, bet nuo to geras specialistas nebūsiu. Nesugebėsiu patenkinti įmonės poreikių ir būti specialistu iš didžiosios raidės. Apmaudu, kai žiūri skelbimus ir matai, kad visur reikalaujama patirties.
Mąstau keisti darbą į „fūristo“. Pasaulio pamatysiu, o ir komandiruočių pinigiai neblogi. Negaliu daryti dviejų – gyventi šia diena ir galvoti apie pensiją. Situacija Lietuvoje to daryti neleidžia. Renkuosi žvirblį rankoje, o ne briedį lankose. Gyvensiu šia diena.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Klausiame Jūsų – ar Jums sudėtinga šiuo metu Lietuvoje rasti darbą, kokių atlyginimo pasiūlymų paprastai sulaukiate? Ką patartumėte ieškantiems darbo? Kviečiame mintimis pasidalyti ir darbdavius – ar Jums paprasta rasti kvalifikuotą darbuotoją, su kokiomis bėdomis susiduriate ieškodami naujo darbuotojo? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbas“.