Dabartinių silpnų varžovų kaina - pralaimėjimai Europos krepšinio čempionate?

 (11)
Jei rinktinė netikėtai ar tikėtai pralaimės pirmas „Eurobasket“ rungtynes serbams ar antras – makedonams, kaltę turėtų prisiimti žmonės, sudarinėję draugiškų rungtynių grafiką. Po rungtynių su italais treneris Jonas Kazlauskas dar tuomet pasakė labai protingai - į čempionatą važiuoti nepralaimėjus nei vienų draugiškų rungtynių nėra gerai (šiuo metu rinktinė pralaimėjo tik prieš graikų komandą – DELFI).
© DELFI / Tomas Vinickas

Bet tai kaip tu pralaimėsi rungtynes, jei žaidi su kažkokiomis „backup'inėmis“ (liet. atsarginėmis) komandomis? Ir tik nereikia galvoti, kad šiais laikais su visais reikia žaist.

Žaisti reikia su visais, bet ne su visais žaidi kaip lygus su lygiu. Kamuolys yra apvalus, visi moka žaisti krepšinį, tik viena bėda, kad ne vienodai gerai moka tą krepšinį žaisti. Taip, kaip mes nemokame žaisti futbolo, taip čekai, švedai, belgai ir suomiai nemoka žaist krepšinio. Na, gerai, bosniai su gruzinais irgi nemoka žaist. Kai sakau „nemoka“, kalbu apie aukštą lygį. Aš irgi moku žaisti krepšinį, bet ne taip puikiai, kad Čižauskui būtų daug naudos iš mūsų draugiškų vienas prieš vieną mačų.

Iš makedonų komandos tik kokie trys žaidėjai krepšinį žaidžia aukštesniu nei LKL lygis. Italai pastaruosius dešimt metų bando nesudaryti futbolui jokios minimalios konkurencijos bent kažką laimėdami, ačiū Dievui, pagaliau grįžo į čempionatą. Rusai besitariant dėl draugiškų rungtynių turbūt atrodė stipriai, na, čia jau ne mes kalti, kad jie per daug vidinių problemų turi ir daug kas žaisti atsisakė. Vieninteliai graikai atrodo bent šiek tiek stipriau. Dvi stipresnės komandos per 12 rungtynių pasiruošimą - mažoka.

Kurti nugalėtojų mentalitetą yra gerai, bet jis kuriamas kai žaidi ir nugali stiprias komandas. O kai žaidi ir nugali vidutiniokus, nugalėtojų mentalitetas gali būti labai nepagrįstas ir netikėtai nustebinti komandą, kai pralaimėjimo kaina bus skaudi. Komanda, pralaimėjusi pirmas rungtynes serbams, kurie neišgyvena geriausių laikų, bet sugeba pridaryti labai rimtų problemų, gali sutrikti. Vėliau pralaimimas mačas geriausiems mūsų draugams makedonais ir komanda nebejaučia nugalėtojų mentaliteto.

Vis tik, čia – blogiausias scenarijus. Tikiuosi, taip nebus. Galų gale kandidatų komandoje turime patyrusių žaidėjų – broliai (D. ir K. Lavrinovičiai - DELFI), Javtokas, Kleiza su Kalniečiu ir Maironiu nebe „pacanai“ ir žaidė ne vieną čempionatą. Be to, ne nuo žvejojimo pražilęs ir Kazlauskas.

Komanda turi pakankamai patirties ir vidinės ramybės nepasiduoti netikėtoms situacijoms. Tik kitais metais reiktų stipriau padirbėti su draugiškų varžybų priešininkais. Suprantu, kad suderinti visų stiprių rinktinių grafikus nėra lengva, bet manau, Lietuvos rinktinė turi pakankamai stiprų vardą, kad su ja norėtų pažaisti viena kita stipresnė komanda.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (14)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.