Nuo to laiko, kai pradėjau fiksuoti įvykusius pasimatymus, jų kolekcijoje - jau apie 60, o dar galybė prieš tai buvusių... Nesutirštinant spalvų buvo apie šimtą bandymų užmegzti ilgalaikius santykius. Buvo bandymų, bet vos viena ištempė metus, kiti bandymai - trumpalaikiai, 95 proc. tik pasimatymu ir baigėsi.
Esu išsilavinęs, turiu perspektyvų darbą, gerai uždirbu, be žalingų įpročių, komunikabilus, išvaizdus, veiklus ir turiu visokių kitokių gerų savybių. Na, nerandu nieko ir viskas.
Dažniausiai, ką girdžiu atsisakant - „su tavim nejaučiu tos „chemijos“. Tuo viskas ir baigiasi. Aišku, nemaža dalis buvo ir mano nenoras. Šiaip reziumė tokia, jog merginos renkasi tikrai ne pagal piniginę, socialinę padėtį, darbą, automobilį ar pan. (turiu omeny išsilavinusias merginas) - pirmoje vietoje yra išvaizda t.y. patikai ar nepatikai. Visa kita nieko verta.
Turiu draugų, kurie sunkiai galą su galu suduria, bet antra pusė tikrai verta balto pavydo ir gyvena laimingai.
Kitas aspektas - kuo pats esi tobulesnis arba sieki tobulėti, tuo sunkiau darosi susirasti antrą pusę. Galima manyti, jog laimingi „nieko nebaigę“ ar šiaip negražūs, nes jų kartelės - žemai. Vieno patarimo, kuris tiktų visiems, nėra – galiu siūlyti pasinaudoti posakiu „tikėk tuo, ko nėra, tam, kad būtų“. Bijau, kad tai daugumai sukels šypseną. O jei bėda tik dėl „chemijos“, gal šis posakis ir padėtų?
Apibendrinant, palinkėčiau merginoms būti drąsesnėms ir jei kažkas patiko - parodykit tai bent akies mirksniu. Nebūkit iš viduramžių ir nesakykit „na, jau aš tai tikrai pirma nepradėsiu“. O vaikinams – būkit geri blogiukai – kad ir kokio amžiaus, kad ir kokio išsilavinimo mergina bebūtų, jos visos nori šiek tiek blogiuko. Įsitikinta 100 proc.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.
Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“ iki vasario 10 d. Vieno teksto autoriui atiteks specialus DELFI puodelis ir 50 litų „Vero Cafe“ čekis.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: