Bene viena populiariausių šalių, kurią renkasi Lietuvos jaunimas tęsti studijas, yra Jungtinė Karalystė. Ne išimtis buvau ir aš pati. Ilgai ir atsakingai svarsčiau, ar likti Lietuvoje, ar visgi išvažiuoti į užsienį. Galiausiai, pasvėrusi visus pliusus ir minusus, aš vis dėlto pasirinkau užsienį, tačiau pradėkime nuo pradžių.
Studijų kokybė
Pradėsiu nuo to, kad pati asmeniškai nesu studijavusi jokioje Lietuvos aukštojoje mokykloje, todėl ir nesu linkusi lyginti, kurios šalies studijos yra kokybiškesnės. Tiek Lietuva, tiek užsienis turi savo pliusų ir minusų, tačiau galima palyginti aspektus, kurie būtent ir lemia studijų kokybę.
Vienas svarbiausių dalykų yra mokymosi bazė. Ne paslaptis yra tai, jog Lietuvoje yra daugybė aukštojo mokslo institucijų - AIKOS 2011 metų duomenimis, Lietuvoje yra 22 universitetai ir 23 kolegijos, tačiau ar tokį skaičių aukštojo mokslo įstaigų Lietuva yra pajėgi turėti? Viena vertus, tokia aibė universitetų ir kolegijų garantuoja geresnį aukštojo mokslo prieinamumą, tačiau kita vertus, ar Lietuva yra finansiškai pajėgi išlaikyti 45 universitetus bei kolegijas „aukštame lygyje“, t.y. garantuoti, jog kiekvienos įstaigos suteikiamos žinios yra aukštos kokybės.
Tuo tarpu, Jungtinėje Karalystėje yra apie 300 tolesnio mokymosi įstaigų įskaitant universitetus ir koledžus. Žinoma, JK savo aukštojo mokslo įstaigų skaičiumi lenkia Lietuvą, tačiau kiek procentaliai Lietuvos universitetų yra pasauliniame reitinge? - Tik trys: Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Tampa aišku, jog svarbu ne kiekybė, o kokybė. Tačiau tai tik apie skaičius.
Kitas ne mažiau svarbus faktorius yra mokymosi bazė. Užsienyje, mano atveju, Jungtinė Karalystėje, studentas turi prieigą prie visų mokymuisi reikalingų knygų anglų kalba, kai tuo tarpu Lietuvoje, kai kurių sričių studentai, pavyzdžiui, medicinos, turi tam tikrus dalykus mokytis iš nelietuviškų knygų arba tam tikros mokymosi literatūros netgi apskritai nėra arba yra, tačiau tiek, kad jos nepakanka net trečdaliui studentų. Mokymosi šaltinių trūkumas daro tiesioginę įtaką studijų kokybei: studentai negali laiku išmokti atitinkamos medžiagos, jie yra spaudžiami terminų, turi gilintis į tolesnius mokslus, tai reiškia, jog studentai neišvengia spragų.
Lietuvoje bakalauro studijos trunka ketverius metus, tuo tarpu Anglijoje tik trejus. Ir taip yra turbūt todėl, kad pirmaisiais metais Lietuvoje yra mokomasi dažniausiai ne tų disciplinų, kurios yra tiesiogiai susijusios su studijų pakraipa. Pasak mano pažįstamų, jie yra mokomi kirčiuoti, skaičiuoti ir man natūraliai kyla klausimas, argi ne mokyklos paskirtis yra išmokyti šių dalykų? Argi universitetinės studijos ir neturėtų būti tiesiog studijos, susijusios su tavo pasirinkta studijų kryptimi? Ar studentai nėra per daug apkraunami nereikalinga, nesusijusia informacija?
Mokslo kaina, pragyvenimo išlaidos, darbas
Ne paslaptis yra ir tai, jog daugelyje Europos šalių mokslas Europos Sąjungos piliečiams yra nemokamas, dalinamai mokamas arba su itin lanksčia paskolų grąžinimo sistema. Pačioje Jungtinėje Karalystė mokslo kainos yra skirtingos: Škotijoje mokslas ES piliečiams yra nemokamas, o pačioje Anglijoje - maksimalus užmokestis už vienerių metų studijas - 9000 svarų sterlingų, tačiau būtent čia studentas gali pasiimti paskolą, kuri visiškai padengs studijų išlaidas.
Būtent Anglijoje paskolų grąžinimo sistema yra ypač lanksti: studentas po studijų baigimo paskolą turi grąžinti per 25 metus, tačiau jis neprivalės mokėti įmokų, jeigu neuždirbs tam tikros pinigų sumos. Kaip patys anglai galvoja, jeigu jie nesugebėjo studento išmokyti taip, jog jis susirastų padorų darbą, iš jo plėšti pinigų už studijas nederėtų.
Kita vertus, Lietuvoje aukštasis mokslas, ypač nemokamas, yra prieinamas daugeliui, kurie tikrai netingi mokykloje ir ganėtinai neblogai išlaiko valstybinius brandos egzaminus. Dabar turbūt daugelis pradės purkštauti, kad nemokamas mokslas tik išrinktiesiems, aš moku už studijas, jos brangios ir t.t. Tačiau vėlgi čia pasirodo kita medalio pusė.
Nežinau kodėl, tačiau visi, pabaigę mokyklą, save mato tik universitetuose. Visi įsivaizduoja, kad yra gabūs mokytis universitete, o gal ne mokytis, o tiesiog stumti laiką ir „studentauti“. Lietuvoje yra formuojamas kreivas požiūris į aukštąjį mokslą, į tai, jog universiteto diplomas garantuoja gerai apmokamą darbą. Tai toli gražu nėra tiesa, tačiau apie požiūrį truputį vėliau. Grįžtant prie studijų kainos, pliusą galbūt galėčiau dėti Lietuvai, nes vis dėlto tikrai neblogą žinių bagažą galima gauti ir VU ar KTU ir skųstis visai nereikėtų, jeigu yra galimybė mokytis nemokamai.
Ne mažiau svarbu yra pragyvenimo išlaidos. Lyginant maisto produktų kainas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, galėčiau teigti, jog tam tikri produktai Lietuvoje yra pigesni, tačiau vėlgi tas „pigumas“ yra subjektyvus dalykas, kadangi ir JK atlyginimai yra žymiai didesni nei Lietuvoje ir, kalbant apie pragyvenimo lygį, jis žymiai skiriasi.
Pastebima yra ir tendencija, kad vis daugiau studentų tiek Lietuvoje, tiek ypatingai užsienyje, noriai ieškosi darbo, kurį galėtų suderinti su studijomis. Galimybės susirasti darbą Lietuvoje yra ribotos. Darbdaviai nenori priimti studentų, kurie negali dirbti pilną darbo dieną, darbo grafikai yra nepaslankūs, galimybės suderinti studijas su normaliu darbu - beveik nėra.
Žinoma, tai priklauso nuo specialybės ir nuo užimtumo universitete, tačiau sutikime, kad situacija yra išties sudėtinga. Tuo tarpu užsienyje yra itin populiarus dalykas, vadinamas part-time job (darbas ne pilnu etatu), kuris dažniausiai sudaro apie 20 valandų per savaitę. Tokį darbą užsienyje susirasti nėra sunku, nes dažniausiai pats universitetas sudaro sąlygas dirbti tam tikrą valandų skaičių per savaitę.
Asmeniškai mano universitete yra galimybė kreiptis į darbo centrą deklaruojant save kaip studentą ir laikui bėgant susilaukti tikrai neblogų darbo pasiūlymų, kuriuos būtų galima suderinti su studijomis. Darbdaviai UK ir apskritai užsienyje yra geranoriški, jie priima studentus, formuoja pamainas taip, kad tau būtų patogu ir dirbti, ir mokytis.
Kultūra
Studijos užsienyje toli gražu nėra skirtos visiems. Neslėpsiu, itin stiprus yra gimtinės ilgesys. Ypač pasiilgstu šeimos, draugų, lietuviško maisto. Tačiau yra tokių žmonių, kurie niekaip negalėtų išvykti svetur, nes jie jaučia ypatingą ryšį su savo šalimi ir kultūra. O ką jau kalbėt apie kalbos barjerą. Studijuodamas bet kokioje šalyje tu nori nenori turėsi prisitaikyti prie kitos šalies kultūros ir kalbėti svetima kalba.
Bent jau man asmeniškai pirmomis dienomis universitete atrodė, kad velniop aš važiavau į užsienį, jeigu aš, rodos, moku anglų kalbą, bet beveik nieko nesuprantu, ką kalba per paskaitas. Bet taip tik atrodė pirmomis dienomis. Laikui bėgant, ausis priprato prie svetimos kalbos, pradėjai geriau suprasti aplinkinius žmones, kurie toli gražu nekalba ta gražia, nušlifuota anglų kalba, kurią išmokstame mokykloje. Jie, kaip ir mes, turi savo tarmes, akcentus ir suprasti tikrą britą pradžioje buvo iš tikrųjų sunku.
Todėl Lietuva vėlgi šiuo aspektu įgauna pranašumą, nes lietuviui mokytis gimtąja kalba yra žymiai paprasčiau. Tačiau studijos ir gyvenimas svetur ugdo žmogų, formuoja jo asmenybę, plečia pasaulėžiūrą, skatina tobulėti, moko tolerancijos. Didžiosios Britanijos universitetai yra ypač paklausūs tarp daugybės kitų Europos ir ne tik šalių gyventojų, todėl kiekvieną dieną čia tenka sutikti nemažą dalį žmonių iš kitų valstybių, kurie atsineša savitą kultūrą, tradicijas, papročius ir galbūt tai ir yra tas dalykas, kuris labiausiai mane žavi, nes tik tarptautinėje, daugiakultūrėje aplinkoje tu gali tobulėti ir atrasti save.
Požiūris
Kaip jau ir minėjau anksčiau, bene svarbiausią vaidmenį atlieka požiūris. Daugelis studentų Lietuvoje mano, kad tik pabaigus studijas universitete, jis galės dirbti kokioje nors gerai žinomoje kompanijoje, vadovauti bankui arba mažų mažiausiai prekybos centrui. Tačiau tai iš dalies netiesa.
Lyginant su užsieniu, aukštojo išsilavinimo diplomas tikrai negroja pirmuoju smuiku. Darbdaviai ieško, visų pirma, kūrybiško darbuotojo, kuris nėra nuobodus „kalikas“, tiesiog sėdintis su TOP 10 universiteto diplomu ir žaviai besišypsantis. Čia ieškoma visapusiškų darbuotojų, kurie ne tik turi tam tikros srities žinių bagažą, bet ir geba būti įdomūs, aktyvūs, išradingi.
Gal būtent dėl šios priežasties ypač didelis dėmesys užsienio universitetuose yra skiriamas veiklai laisvu nuo studijų metu. Studentai įsitraukia į daugybę bendruomenių, aktyviai dalyvauja savanoriavimo veikloje, organizuoja renginius. Užsienyje yra ieškoma patrauklaus, įdomaus, aktyvaus darbuotojo, kuris gali lengvai prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų, palikti ryškų pėdsaką kiekvienos įmonės veikloje ir prisidėti prie jos sėkmės.
Išvados
Šio straipsnio esmė tikrai ne įrodyti, jog studijos užsienyje yra geriau nei Lietuvoje. Mes kiekvienas esame skirtingas ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ką mes pasirinksime.
Ne visi turime vienodas galimybes ir vienodą požiūrį ir niekas kitas negali už jus nuspręsti, kuriuo keliu geriau pasukti. Tikiuosi, kad šis straipsnis tiesiog bus gera įžanga ieškant savęs ir sprendžiat, ką pasirinkti. Viskas, ką išsakiau viršuje, tėra tik mano nuomonė, kuri nebūtinai turi sutapti su jūsiške. Sėkmės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!