Atviras laiškas švietimo ministrei: nereikia reformų dėl reformų

 (18)
Gerb. Ministre, reformos švietimo sistemoje vyksta nuolat, tik kažkodėl rezultatų nesimato. Gal jos nepamatuotos, gal neanalizuojama ir nepaskaičiuojama, kokį efektą gausime. Ar taip pat neatsitiks ir su Jūsų planuojamomis?
© DELFI / Domantas Pipas

Ar prieš sumąstydamos ilginti mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerijos atsakingos ponios analizavo, kiek pagerės mokymosi rezultatai? Ar tik remtasi tikimybių teorija? Ilgiau mokysis – turėtų daugiau išmokti. O gal teko pasidomėti, kaip vyksta ugdymas mokyklose birželio mėnesį? Mat šį mėnesį kas antrą ar kas trečią dieną vyksta valstybiniai egzaminai. Turbūt nėra mokyklos, kur nevyktų bent keli. Jiems į egzaminų patalpas iš klasių išnešami suolai ir kėdės. Daugumoje klasių lieka tik lenta, na, dar palangės, kur būtų galima pasodinti mokinius, bet vis tiek visi netilps.

Nemažai mokytojų išvyksta į egzaminus būti vykdytojais. Kiti jau dirba valstybinių egzaminų vertinimo komisijose – ne tik valstybinių, bet ir dešimtokų – vertina matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų darbus. O tai trunka ne vieną dieną. Dar kiti – po du kiekvienai klasei – lydi mokinius į egzaminus...

Administracija verčiasi per galvą, bandydama keisti tvarkaraščius, jungti pamokas. Verskis nesivertęs, bet ne kažin ką išspausi – klasės be baldų, mokytojų trūksta. Žodžiu, mokyklose ugdymo procese pakankamai chaoso. Ir su nostalgija prisimeni tuos laikus, kai mokslo metai baigdavosi gegužės 30 d., o birželį vykdavo egzaminai. Tfiu, tfiu, tfiu, dar įtars, kad ilgiuosi sovietinių laikų... Bet mokinių raštingumas nebuvo blogesnis, nors mokslo metai nebuvo ilginami.

Gal kai kurie mokyklų vadovai ambicingai tars: „Mes susitvarkome“. Bet nelabai tikiu, nes tam tiesiog nėra objektyvių galimybių... Galbūt atsiras patarėjų: „Vykdykite ugdymą muziejuose, vykite dar kur nors...“. Deja, misija, vargu, ar įmanoma, nes klasėje yra 25-28 mokiniai, o tokiam skaičiui reikia dviejų lydinčių mokytojų. O iš kur jie, jei jie vykdo egzaminus – juk klasei pamokoje skirtas tik vienas mokytojas. Dar viena problemėlė – muziejams reikia pinigėlių, o toli gražu ne visi tėveliai gali išlaidauti. Pagaliau ir į miesto muziejus vienu metu netilptų viso miesto mokiniai. Tad kažin, ar verta ilginti mokslo metus dėl ilginimo, nes, manau, suprantate, kad dėl išvardintų priežasčių naudos nebus.

Galbūt geresnių rezultatų būtų galima pasiekti, modernizuojant ugdymo procesą, aprūpinant mokyklas šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis: kompiuterizuojant klases, aprūpinant interaktyviomis lentomis, projektoriais ir t.t. Bet tam reikia lėšų. Ar ne todėl imituojamos reformos, nes mokslo metų prailginimui pinigų nereikia. Sukurpei nutarimą – ir ramu. „Ugdymo procesą reikėtų derinti su baigiamaisiais egzaminais“, – sakė ministrė. Būtų įdomu pamatyti, kaip tai pavyktų padaryti. Gal vis tik nevertėtų išradinėti dviračio, o verčiau pasinaudoti tų šalių patirtimi, kurios ugdyme pasiekia geriausių rezultatų – kad ir Suomijos patirtimi.

Kita idėja – pradėti mokyti vaikus nuo šešerių metų. Neteko skaityti tokio sprendimo pagrįstumo. Ar tikrai yra atlikti išsamūs tyrimai, kurie įrodo, kad tai teigiamai atsilieps vaikų sveikatai, jų psichinei brandai, kuo bus geresnis rezultatas, kai vaikai bus ugdomi mūsų ugdymo sistemoje, su tokiu, sakyčiau, skurdžiu materialiniu ugdymo proceso aprūpinimu? Žinoma, atsižvelgiant ir į tai, kad nemažai šeimų nesudaro sąlygų sparčiai vaikų raidai, todėl šešiamečiai toli gražu ne vienodo lygio.

Taigi, jei jau darytumėte reformas, tai reikėtų daryti tokias, kad jos duotų tikrus rezultatus, o ne reformas dėl reformų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (87)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.