Atsakas kritikams: ne jūs, o fanai dėl komandos palieka antrąsias puses ir dvi paras nemiega

 (37)
Tai yra nepiktas atsakas žmogui, kuris, mano manymu, visiškai nesidomi krepšiniu, futbolu ir apskritai sporto pasauliu, o deda į šuns dienas (atsiprašau šunų) tuos, kuriuos iš tikrųjų reikia gerbti. Kalbu ne tik „Lietuvos Ryto“ fanų vardu, bet viso Lietuvos krepšinio, futbolo, regbio, net rankinio gerbėjų, kalbu Europos ir viso pasaulio organizuoto komandų palaikymo profesionalų vardu, nors pats galbūt ir nesu toks.
© DELFI / Tomas Vinickas

Pabandysiu viską paaiškinti paprastai, suprantamai ir aiškiai. Yra sportinių aistruolių tipas, kurie pasižymi fanatišku savo klubo palaikymu ir jo garbinimu. Tiesa, kartais tas beribis garbinimas dažnai įgauna chuliganiškų, kraštutinių, kartais net ekstremistinių ar rasistinių atspalvių.

Tokio palaikymo entuziastų daugiausiai sutiksime Europos futbole, nors jie taip pat vaidina didelį vaidmenį kai kuriose ne Europos šalyse kaip, pavyzdžiui, Egipte. Pati kultūra turi savo elgesio normas ir specifinius bruožus, skiriančius tikruosius fanus nuo paprastų komandos sirgalių. Tikrieji klubų fanai naudoja įvairių stilių ir dydžių antraštes ir vėliavas, turinčias vardą ir jų grupės simbolius.

Šios sirgalių grupės turi savo iždininką, atstovą, kuris palaiko ryšį su klubo savininkais, daugiausia dėl bilietų, vietos paskyrimų ir daiktų laikymo patogumų. Dar turi aistruolių, atsakingų už skanduotes rungtynių metu, vadinamuosius vokalus, užvedėjus, „capo“, pono Viktoro įvardintą kaip apgailėtinai atrodantį žmogelį, amžinai stovintį užpakaliu į salę, ir nuolat rodantį, ką daryti. Fanų grupės turi asmenis, besirūpinančiais klubo atributika, platinimu, vizualinio klubo palaikymo, vadinamo „choreo“, organizatorius.

Tokių ištikimiausių ir tikrųjų fanų elgesys rungtynių metu yra apibūdinamas keturiais pagrindiniais punktais:
1) niekada nesėdėk rungtynių metu;
2) visada skanduok ir visa gerkle dainuok, mačo rezultatas – nesvarbu;
3) važiuok su komanda į visas jos rungtynes išvykoje, kaina ir atstumas – nesvarbu;
4) namų stadione ar arenoje visada būk tik savo sektoriuje ar tribūnoje.

Galima paklausti jūsų, ponas Viktorai, ar solidžiai atrodantys fanai ir jūs pats palaikėte komandą, kai ji nerodė solidžių rezultatų? Kaip jūs pats įvardinote, atėjote tą kartą pažiūrėti, nes šiais metais „Lietuvos ryto“ komanda patraukliai atrodo. Šaunu bent tiek, kad šį kartą bent atėjote.

Ar jūs skanduojate ir su užsidegimu palaikote komandą, kai ji pralošia 20 taškų skirtumu? Neišeinate ketvirto kėlinio viduryje namo, save dar patikindamas, kad tai darote tik dėl to, kad nepapulsite į mašinų spūstį?

Ar jūs važiuojate palaikyti komandą į Klaipėdą, Uteną, o ką jau kalbėti apie tokius miestus kaip Barselona ar Kijevas? Ar jūs manote, kad komandai palaikyti užtenka pertraukėlių metu padaroma vadinamoji „sirgalių banga“ ir dvi elementarios skanduotės?

Taigi, kitą kartą po kokių pusės metų atėjęs į „Siemens“ areną pažvelkite į aktyviai palaikančiuosius kitomis akimis, nes ne jūs, o jie palieka drauges, žmonas per jų gimtadienius ir išskrenda palaikyti komandos į Maskvą, nes ne jūs, o jie savo atlyginimo dalį paaukoja tam, kad skanduotų „Rytas, rytas“ Bamberge, ne jūs, o jie dvi paras nemiega, o dirba, piešia, karpo, dažo, kad sukurtų vizualinį komandos palaikymą, ir ne jūs, o jie derina savo atostogų, laisvalaikio ir darbo grafikus pagal komandos tvarkaraštį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (62)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (76)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (272)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.