Pasaulio istorija nuolatos sukasi ratu. Mano karta tikriausiai gerai atsimena tą nuostabų personažą Volodią, kuris atėjo tvarką daryti pirmiausiai Rusijoje, o paskui jau ir visame pasaulyje. Įtikėjo žmogelis dar gerokai iki Spalio revoliucijos, kad jo tiesa yra vienintelė ir nepakartojama. Bet kokie kiti argumentai buvo tiesiog trypiami ir garsiais pasisakymais tiesiog užtušuojami. Vėliau jau ne pasisakymais, o tiesiog tam tikros rūšies žmonių naikinimu buvo užčiaupiamos burnos. Jaunimas šiandien ne tik nebekalba rusiškai, bet gerokai sunkiai prisimena visokius Volodias ir Adolfus.
Iš kur tie prisiminimai atkeliauja. Iš nūdienos aktualijų. Štai DELFI portalas pateikė mokslininko tyrimą, kuris tikrai gerokai šokiruoja, kai Vokietijos jaunimas A. Hitlerį laiko kovotoju už žmogaus teises, o Vokietijos Demokratinės respublikos nepriskiria prie autoritarinių valstybių.
Kita aktualija - naujas bandymas Lietuvoje sudaryti „naujų ir ypatingų“ asmenų sąrašą, kuris planuoja pakeisti visą Lietuvos politiką. Tai „Drąsos kelio“ sąrašiukas, kuriame tikrai puikuojasi pavardės, kurių kitaip kaip Lenino anūkais negaliu pavadinti.
Naujas teisingumas. Pagal ką?
Galėčiau ramiai juoktis iš tų pavardžių ir jų noro iš naujo vėl kurti naują, „teisingą“ valstybę. Nesu prieš teisingumą. Priešingai - šaukiuosi jo taip pat, kaip ir kiti piliečiai. Pritariu, kad teismai per daug uždari, o kartais savo veiksmais net ir per daug arogantiški. Pritariu, jog teismams yra ką veikti, idant jais pasitikėtų kiekvienas pilietis taip, kaip pasitiki jais piliečiai Amerikoje. Tačiau noriu pasiteirauti, pagal ką bus kuriamas teisingumas? „Pagal Leniną“ ar „pagal Hitlerį“?
Skirtumo, tiesa, nėra. Rezultatas bus vienas ir tas pats. Nemylimi bus naikinami, o mylimi - aukštinami. Ne, netikiu, jog bus naikinami tiesiogiai. Šiuo metu tam nėra galimybių, o Lietuva ir Sibiro erdvių neturi, kur galėtų Dzeržinskio prototipas (jo vietą tikrai galėtų užimti Patackas iš to nuostabaus sąrašo) ištremti.
Esame ir ES dalis, tad galioja Žmogaus teisių teismo sprendimai, kurie mus saugo nuo visiškos beprotybės. Yra geresnių būdų šiandien pakenkti. Reikia „įtartinų“ žmonių nesiklausyti, naudotis tik tais ekspertais, kurie žino, ko reikia atėjusiems į valdžią ir taip parodyti vietą tiems, kurie per daug tiesiai kalba. Būtent kalba, o ne rėkia.
Žmogiškos baimės
Baimę kelia tai, jog tokie „sąrašai“ kartais gali pridaryti rimtos bėdos Lietuvai. Kaip Leninas su savo svita, taip ir Hitleris su savo palyda į valdžią pradžioje atėjo gana oficialiai. Leninistai ir Hitlerio pasekėjai tiesiog supyko, kad jų per mažai sprendimams priimti ir ėmėsi rimtesnių veiksmų. Šis sąrašiukas, einantis į valdžią, irgi ateina su tokia intencija „kurti pasaulį pagal Venckienę“. Ateina į valdžią pikti ir agresyviai nusiteikę. Niekaip nenorintys girdėti kitos pusės ir klausytis argumentų bei faktų kalbos. Faktai tinkami tik tie, kuriuos jie deklaruoja.
Argi ne taip pat atėjo į valdžią Leninas ir Hitleris? Kuo virto jų kurti „teisingumai“ mano karta dar prisimena iš istorijos vadovėlių. Nerimas kyla dėl jaunimo kartos, kuriai gal mažiau svarbu, kas buvo prieš daug metų. Šiandien gali netyčia pasirodyti, jog naujasis sąrašas, kurį formuoja eklektiška rėksnių komanda, yra kaip „naujos politikos kryptis“. Lietuvoje mes tų politikų jau matėme. Skirtumas tas, kad buvosios pradedančiųjų politikų eilės buvo ne tokios piktos ir linkusios kalbėtis „su visais“. Ateinantis „sąrašas“ grasina tuo, jog su niekuo nesikalbės ir sutiks tik su tokia teisybe, kuri jiems paranki. Čia yra didžiausia grėsmė Lietuvai.
Lietuvos šie žmonės gal ir nesugriaus. Per daug procesų reiktų įveikti, kad pasisektų. Nelaimė yra ta, jog ateinama keršyti. Keršyti už kitokią nuomonę, kitokią mintį ir net pamąstymus. Tai jie tiesiai išsako. Sustabdys VIP projektus, reformuos teisėsaugą ir teismus (tai sakykite tiesiai, kad susodinsite tuos, kurie bus paklusnūs jūsų valios vykdytojai) ir didins algas bei pensijas. Visa tai gal nesugriaus Lietuvos, bet tikrai neleis judėti į priekį. Istorija rodo, kad nieko greitai nebūna. Greitai galima tik žudyti ir naikinti. Augimui reikia laiko ir santarvės.
Pyktis - blogas patarėjas. O jeigu pyktis dar su iniciatyva, tai jau gali virsti ir katastrofa.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!