Ką padarysi, tokia yra beveik visų vaikus auginančių tėvų dalia – tai tyrimai, tai skiepai, tai išbėrimas, tai kosti, tai šnerpščia... Prieš kelis metus visa mūsų šeima užsiregistravo privačioje klinikoje, tad prireikus – ateinam, „priduodam“ savo bėdas ir imamės gydymo. Viskas trunka tiek, kiek ir turi trukti normaliai veikiančioje poliklinikoje. Negalime sau leisti prabangos laukti kelias dienas, kol gauname gydymą, todėl ir pasirinkome privačią polikliniką.
Tačiau dabar esu priblokšta minties, jog kažkas (tegul ir pats ministras!) iš mūsų šeimos ruošiasi atimti galimybę savo brangiausią turtą patikėti tam, kieno teikiama sveikatos priežiūra mums atrodo geriausia! Ar kam nors įdomi mano, kaip pacientės, nuomonė? Ar vos tik kojas valdžioje apšilę valdininkai imsis nuspręsti, kas ir kokias gydymo paslaugas teiks mano sūnums?
Gal tuomet jie patys nuolat ir vežios mano vaikus į valdišką polikliniką bei lauks po kelias valandas kilometrinėse eilėse, o po to bandys visais įmanomais būdais prisiprašyti, kad jiems būtų atlikti tyrimai? Aš ir mano vyras esam dirbantys žmonės ir negalime sau leisti prabangos po pusdienį paaukoti vienam vizitui pas gydytoją.
Patikėkite, tikrai žinau, kaip „vokeliai“ to dėmesio padeda išsireikalauti. Jis priklauso nuo vokelio dydžio. Laimei, spėlioti „kiek reiktų į vokelį įdėti tam, o kiek anam“ dabar mums nebetenka. Mūsų šeimos klinikos registratūroje aiškiai sužymėti visi įkainiai, žinome, už kokią paslaugą susimokame ir už kokią sumokės ligonių kasa, nereikia slapčia nieko brukti į daktarės chalato kišenę, kad gaučiau kokybišką paslaugą ir gerą gydymą.
Aš apskritai tik perėjusi pas dabartinę savo gydytoją supratau, kad normali paciento apžiūra trunka tikrai ilgiau nei penkias minutes. Nekaltinu valdiškose gydymo įstaigose dirbančių specialistų – kai už durų laukia šimtai žmonių, jiems tikrai nelieka laiko niekam daugiau, o tik popieriams užpildymui.
Daug mano pažįstamų tebesigydo valdiškose įstaigose – vieni dėl to, kad turi ten savo mėgstamus šeimos gydytojus, kiti – tiesiog nuo seno prisirašę poliklinikoje, tačiau ten nevaikšto. Bet kokiu atveju - tai yra jų pasirinkimas ir įsivaizduoju, kad jokiam ministrui nešautų į galvą aiškinti jiems, kad jie turi, pavyzdžiui, taupyti savo laiką, nervus, sveikatą ir dėl to pereiti gydytis kitur. Jeigu man yra pranešama, kad nemokamos echoskopijos turiu laukti dar ateinančius tris mėnesius, aš turiu teisę nueiti kitur, kur man greičiau atliks tyrimą.
Aišku, ministras sunkiai įsivaizduoja, kokius kryžiaus kelius poliklinikose tenka nueiti eiliniams žmonėms – juk, kai užimi tokias pareigas, turbūt ir eilėse nebetenka laukti ir, būkim sąžiningi, to dėmesio gauni daugiau... Aš neprašau ir nesitikiu jokių privilegijų! Kaip pacientė susidūriau ir su privačiomis, ir su valdiškomis gydymo įstaigomis. Pastarosiose, nepaisant ten dirbančių gerų specialistų, nuo senų laikų neišgyvendinama daugybė ydų...
Norintiems pasižymėti politikams siūlyčiau pradėti gydyti jas, o ne mano vaikus. Ir net nebandykite atimti iš manęs teisės vesti savo vaikus ten, kur aš noriu. Aš noriu juos vesti ten, kur jiems geriausia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!