Žydrų akių savininkas, 5 mėn. Siamo mišrūnas ieško namų!

 (6)
Katinėlis Kukis - tai nuostabus, egzotiškas radinys Gedvydžių gatvės kieme. Maždaug 5 mėn. katinėlis yra drovus jaunuolis, kuriam teko nelaimė savo gyvenimo pradžią „atšvęsti“ gatvėje.

Kukio istorija, matyt, prasidėjo nuo kilmingo Siamo (jo tėčio) gastrolių į lauką, kai šeimininkai nusprendė savo hormonų audrų apimtą augintinį išleisti kieman pas damas „nuleisti garo“. Na, ir, žinoma, rainosios „damos“ alpo nuo šiltais namais kvepiančio „užsieniečio“ grožio ir kiekviena slapta svajojo, kad jis pasirinktų ją. Na, ir jis, žinoma, ilgai nesirinkdamas pasidalino savo „meile“, kurios pasekmės, nors ir be galo gražios, bet liūdnos.

Kukis gimė gatvėje ir tuo metu, kai jo tėtis smagiai rąžydavosi ant fotelio ir šokdino savo šeimininkus dėl skanių patiekalų, mažylis Kukis gulėdavo drėgnuose šiauduose po balkonu ir budriai laukdavo savo mamytės grįžtančios iš „medžioklės“.

Nespėjus Kukiui suaugti, jis buvo pastebėtas „Naminukų“ savanorių, ir nusprendėme, kad jis tiesiog privalo gauti šansą rasti namus. Ačiū globėjams Dainiui su Vilija, sutikusiems Kukiui suteikti laikiną prieglobstį. Žydraakis Kukis be galo gražus - „parainuotas siamukas“, turi puikų apetitą, išmoko naudotis „kraiko dėžute“, jau kastruotas. Šis gražuolis švelnus, ramus, dar baikštokas, bet gebantis puikiai adaptuotis namuose!

Norėdami ir galėdami šiam egzotiško grožio jaunuoliui suteikti namus, skambinkite „Naminukams“ tel.nr. 864830077 (Vilnius).

P.S.: tvirtai nusprendusiems priglausti Kukį, organizuojame transportą ir į kitus miestus.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: žiemą aš pažeidinėju taisykles! (5)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir videoklipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Prieglaudos augintis tapo šeimos nariu (9)

Mano ir Siūrskio istorija prasidėjo prieš 8 metus. Buvo lietinga ir šalta rudens diena, kai mamai paskambino bedradarbė ir paklausė, ar norime šuniuko. Jei ne, sakėsi išvešianti jį į prieglaudą.

Akimirką apakau – diagnozė išgąsdino dar labiau (50)

Vienas brangus aparatas tau diagnozuoja baisią ligą, o kitas, dar modernesnis, nieko panašaus neranda. Priešingai. Nustato, kad esi visiškai sveikas. Ir vienas, ir kitas zonduoja bei tiria to paties žmogaus galvos smegenis. Būtent tokią situaciją neseniai išgyveno viena Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ skaitytoja, savo patirtį surašiusi į laišką, kurį redakcija ir nori paskelbti.

Keturkojį draugą priglausti paskatino vaikai (9)

Trumpa priešistorė. Mes jau kurį laiką šeimoje kalbėjome apie tai, kad norime augintinio. Mes mylime gyvūnus, be to, galvojome, kad ir sūnui autistui būtų į naudą turėti keturkojį draugą. Kaip tik tuo metu, kai atsikraustėme į Šiaulius ir nusprendėme, kad mes tikrai norime šuns, mano sesuo savanoriavo „SOS gyvūnų“ prieglaudoje ir pažadėjo mums atvežti bet kurį gyvūną, kurį tik išsirinksime.

Vilnietis pasibaisėjęs: tarsi gyventum ne mieste... (55)

Nesuprantu, kas darosi, bet Vilniuje nebevalomi šaligatviai kiemuose. Konkrečiai daugiausiai slidinėjame prie Šeimyniškių 38, 40, 42 namų, Tuskulėnų 20, 10, 8, 6 namų, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvėse. Jau rudenį nebuvo grėbstomi lapai, kai palydavo, neįmanoma būdavo eiti, kaip kokiam kaime... 1 kartą su kažkokiu aparatu sugrėbstė, bet ten daugiau į šalis tie lapai lėkė, vis tiek nešvariai. O dabar nei nukasa kas sniegą nuo šaligatvių kiemuose, nei barsto takus.