Verslą kurti nusprendusiai moteriai idėją pamėtėjo tėvai

 (10)
DELFI skaitytojų paprašė pasidalinti savo patirtimi, ką reiškia kurti nuosavą verslą. Kuo vis dėlto būti geriau – samdomu darbuotoju ar savo paties vadovu? Ar tikrai tie, kurie įkuria savo įmonę, gali pasigirti milžinišku atlyginimu? DELFI skaitytoja Daina papasakojo savo istorija.
© Autoriaus nuotr.

Pastaruoju metu atkreipiu dėmesį į diskusijas, kas geriau: samdomas darbas ar nuosavas verslas. Tvirtos savo nuomonės dar neturiu. Po 15 metų samdomo darbo pradėjau užsiimti verslu. Gal dabartinė mano gyvenimo stotelė neatitinka „to nuostabaus gyvenimo“, vis tik jaučiuosi atsidūrusi tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Vadinasi, esu teisingam kely.

Kurį laiką net neturėjau minčių, kad galėčiau užsiimti savarankiška veikla. Iš prigimties esu veikli, bet ar tai tolygu verslumui, net nesvarsčiau. Kūriau šeimą, namus, dariau karjerą keliose srityse. Ačiū visiems darbdaviams! Gavau neįkainojamos patirties. Matyt, su ta patirtimi ir išaugau. Prieš keletą metų, kai ieškojau „geresnio varianto“, viename darbo pokalbyje išgirdau klausimą, kodėl aš pati nekuriu verslo. Patirtis administravime, finansų apskaitoje, aktyviuose pardavimuose – bagažas pradžiai yra. Mintis apie verslą jau tūnojo manyje. Bet gi reikia lėktuvo, į kurį tą patirties bagažą būtų galima sudėti.

Koks tas lėktuvas turėtų būti, kokiu verslu užsiimti? Svarsčiau daug. Tada atrodė, kad sprendimo nerasiu, bet tai buvo ieškojimo kelias. Idėja buvo šalia, tik reikėjo ją pastebėti. Supratau, kad mano mamos pomėgis gyventi kaime gali būti naudingas ne tik sveiku maistu, širdžiai miela sodyba ar nuostabia gamta.

Sulaukę senjorų amžiaus tėvai paliko miesto šurmulį ir vienkiemyje sukūrė natūrinį ūkį. Mamai įdomu viskas: ir laukus ramunėlių augino, ir linus, grikius pjautuvu pjovė, rišo pėdas, statė į gubas. Be įvairiausių daržo gėrybių vis išmėgina kažką naujo, augindama naminius gyvūnus: tai pas ją pulkai kalakutų, žąsų vaikšto, tai pasprukę iš narvo triušiai puošia kiemą. Ji mus ir ožkos pienu, ir aviena palepina... Labai vertinu jos ūkio naudą, džiaugiuosi kiekvienu „linkėjimu iš kaimo“.

Pradėjus naudoti mamos ūkio naminės vilnos gaminius, galvojau „čia tai bent!“. Bet nesusimąsčiau, KODĖL pirktinė vilna ne tokia šilta. Kai mano vaikams mamulė pasiuvo naminės vilnos antklodes, vėl atėjo mintis – kaip gerai, kad turiu tokią mamą, kuri geba atskirti pelus nuo grūdų. Ir tada dar nenumaniau, kad naminė vilna taps mano „verslo lėktuvu“.

Pradėti veikti trukdė nuomonė, kad verslui reikia didelių investicijų. Drąsinau save pavyzdžiais, kuomet verslas pradedamas nuo kelių bandelių. Kad šeimai labai neskaudėtų, pradėjau nuo tokių apimčių, kad praradimo atveju netektume „tik“ gerų patrauklių atostogų.

Na, o čia ir prasidėjo! Tikras atrakcionų parkas!!! Pavadinau jį „Labos nakties“, nes tai siejasi su kokybišku miegu. Gaminu natūraliai apdirbtos lietuviškos vilnos užpildo antklodes ir pagalves.

Be džiugių akimirkų, kuomet sulaukiu komplimentų dėl gaminių kokybės, dizaino, įdomios pakuotės ar etikečių, tenka sunkiai dirbti. Perku iš Lietuvos ūkininkų vilną, kurią pati skalbiu tausodama gerąsias vilnos savybes: nenaudoju jokios chemijos, tik ūkišką muilą. Taip apdirbtos vilnos plaukas išsaugoja banguotumą ir lanoliną. Tai laikui ir fizinėms jėgoms imlus darbas. Džiaugiuosi, kad mano vaikai jau dideli ir man padeda. Rinktis lengvesnio kelio – pirkti pramoniniu būdu apdirbtos vilnos – neketinu, nes mano sumanymas dalintis teisingais ir tikrais „linkėjimais iš kaimo“ prarastų prasmę (...).

Verslo lėktuvėlis jau atsiplėšė nuo žemės. Jaučiu didelę atsakomybę, kaip seksis jį pilotuoti. Ateina laikas darbais ir atsakomybe dalintis su kitais. Tuomet ir aplanko mintis, kažin, ar būti darbdaviu lengviau nei samdomu darbuotoju? Atsakymo dar nežinau. Dabar džiaugiuosi nuveiktais darbais, esu patenkinta savo pasirinkimu. Tiesa, kad pasiekčiau tokį rezultatą, aš investavau daug daugiau laiko ir pastangų nei tuomet, kai dirbau samdoma darbuotoja.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Žinote ką tai reiškia – žengti drąsų žingsnį, mesti atsibodusį darbą ir pasinerti į tai, apie ką visą gyvenimą svajojote? Puikiai suprantate, kaip sudėtinga pradėti verslą ir tapti pačiu sau vadovu, galite pradedantiesiems ar tik apie tai tyliai svajojantiems papasakoti, su kokiais sunkumais susidurs? O gal pabandėte ir dabar drąsiai galite pasidalinti, kad šiuo keliu nebeeitumėte?

Pasidalink savo pasakojimu, įkvėpk kitus, išdrįsk pasakyti, kad buvo sunku ir atverk savo širdies kertelę. Papasakok apie sprendimą, pakeitusį tavo gyvenimą!

Norėdami dalyvauti konkurse, naudokitės nuoroda žemiau arba rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbas“:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (9)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (58)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (11)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.

Karštąjį savaitgalį laiką leido Bernardinų sode – viešajame tualete sulaukė netikėto prašymo (81)

Karštą šeštadienio popietę išsiruošėme su savo pirmagimiu kūdikiu, kuriam dabar yra 3 mėnesiai, pasivaikščioti po Bernardinų sodą Vilniuje.

Konsultantei trūko kantrybė: anūkai, padėkite seneliams pirkti elektroninėse parduotuvėse (111)

Rašau visų internetinių parduotuvių konsultantų vardu. Blogų klientų pasitaiko visur, bet ryški tendencija privertė išskirti vieną labai konkrečią grupę – pensijinio amžiaus žmones.