Kaip skelbia Wikipedia, šis reiškinys Amerikoje jau karaliauja nuo 1970 metų. Nenuostabu, juk veždamas pakeleivius gali mažinti savo išlaidas kelionei, susirasti draugų, prisidėti prie gamtos apsaugos, mažinti transporto spūstis miestuose ir keliuose.
Jungtinėje Karalystėje kelionės pasidalijimo iniciatyvą remia nacionalinė labdaros organizacija „Carplus“. Šalyse, kuriose „carpooling“ idėją palaiko ir propaguoja valdžios organai, tokioje kaip Amerika, egzistuoja atskiros stovėjimo vietos ar važiavimo juostos transportui su daugiau nei vienas keleivis.
Šiai dienai, kai pasaulis išgyveno 2008 metų ekonomikos krizę, kai kuro kainos aukštos ir kai viskas yra po ranka mobiliajame telefone, „carpooling“ išgyvena savo renesanso laikus.
Tuo tarpu Lietuvoje „carpooling“ skinasi kelią gana sunkiai. Tik nuo 2001 metų vienas iš Lietuvos miestų, Kaunas, įsitraukė į „Civitas Vivaldi“ projektą, kurio pagrindinis tikslas yra padėti miestams siekti reikšmingų transportą galinčių pakeisti politinių sprendimų, inovacinių technologijų ir infrastruktūros plėtojimo kelių. Šio projekto dėka Kaune sėkmingai buvo įdiegta elektroninio bilieto sistema. Kitas Lietuvos pasiekimas yra leidimas nuo šių metu maršrutiniam transportui skirta kelio juosta važiuoti lengviesiems automobiliams ir elektromobiliams, vežantiems ne mažiau kaip keturis žmones.
Savo ruožtu Lietuvos internetinėje erdvėja „carpooling“ iniciatyva reiškiasi aktyviau. Veikia įvairios „Facebook“ grupės, kurios nariai gali skelbtis ieškantys pakeleivių ar pakeleivingos mašinos. Geriau paieškojus, galima rasti interneto svetainių, kuriose paprasta susirasti žmones, važiuojančius tuo pat metu ir ta pačia kryptimi (...).
Iš tikro, kaip rodo kitų šalių žmonių „carpooling“ patirtis, jie pabando susirasti pakeleivių ar keliauti pakeleivinga mašina pirma, kad sumažintų savo išlaidas, tačiau dažnas tai tęsia, nes atranda malonią socialinę patirtį tame.