Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri teigė nuleidusi rankas dėl jos šeimai priklausančios valstybės paramos būsto paskolai.
Savo laiške redakcijai Kristina pasakojo gyvenanti keturių asmenų šeimoje, kurių grynosios metinės pajamos neviršija 46,2 tūkst. Lt, o turtas sudaro mažiau nei 109,2 tūkst. Lt.
„Pernai metais nusprendėme paimti iš banko 40 tūkst. Lt paskolą ir nusipirkti nuosavą būstą. Tuo pat metu iš pažįstamų išgirdome apie valstybės remiamą būsto kreditą, o tada ir prasidėjo visas įdomumas“, - savo pasakojimą pradėjo moteris.
Pasiskaičiavusi pajamas šeima suprato, kad jie gali pretenduoti į valstybės paramą būsto kreditui. „Ėmėm ieškoti būsto. Radom tinkamą butą ir nukeliavome į savivaldybę, kur išgirdome įdomų atsakymą“, - teigė Kristina.
Šeimai buvo atsakyta, kad dar nėra paskelbtas bankas, iš kurio paimtos paskolos bus remiamos, todėl buvo paprašyta pasiskambinti liepos mėnesį, kai bankas turėtų būti paaiškėjęs.
Deja, ir liepos mėnesį Kristina sulaukė tokio paties atsakymo iš savivaldybės – banko paskelbto dar nėra. „Ir rugpjūtį išgirdome tą patį. Žinoma, per tiek laiko praradome ir norimą butą“, - kalbėjo savivaldybės nenorėjusi nurodyti DELFI skaitytoja.
Trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių
Praradusi nusižiūrėtą butą, šeima vėl pradėjo ieškoti jiems tinkamo būsto.
Tenkinantį variantą Kristina aptiko jau šių metų sausį. „Skambiname į savivaldybę ir išgirstam linksmą darbuotojos atsakymą – juk nauji metai atėjo. Bankas bus paskelbtas birželio ar liepos mėnesį“, - pasakojo moteris.
Kristina teigė pasipiktinusi sistema, kuri suteikia viltį gauti paramą būstui įsigyti, tačiau realiai pasinaudoti šia galimybe tampa beveik neįmanoma, net jei ji šeimai priklauso.
„Žinoma, šį kartą mes jau nelauksime nei liepos, nei rugsėjo, nes tiesiog vėl prarasime norimą būstą. Mes neesame kokia asociali šeima – tiesiog jauni žmonės, kurie visko siekia patys ir pirmą kartą norėdami gauti kažkokios paramos iš valstybės pamatėm tik atkištą špygą. Eilinį kartą gavome patvirtinimą – pasitikėti gali tik savimi“, - tvirtino nusivylusi moteris.
Banką nugalėtoją paskelbs ne anksčiau balandžio mėnesio
DELFI kreipusis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, paaiškėjo, kad Kristinos istorija – ne staigmena.
Kaip aiškino ministerijos paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis, šiais metais bankų atranka bus vykdoma šių metų kovo-balandžio mėnesį, o bankai teikti valstybės remiamus būsto kreditus atrenkami vieneriems biudžetiniams metams (sutampa su kalendoriniais metais).
A. Stapulionis teigė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija raštu bankų paprašo pateikti pageidavimą teikti valstybės remiamus būsto kreditus tik po to, kai Seimas patvirtina atitinkamų metų biudžetą bei patvirtina asignavimus pagal programas.
Pasiteiravus, kokios valstybės paramos gali tikėtis socialiai pažeidžiami asmenys imant būsto kreditą, ministerijos atstovas teigė, kad gavus paramą valstybė bankui tiesiogiai perveda nuo 10 iki 20 proc. paskolos sumos.
Į šią paramą gali pretenduoti asmenys (be šeimos), kurių pajamos per metus neviršija 27,5 tūkst. Lt, o turtas – 40,3 tūkst. Lt.
Dviejų ar trijų asmenų šeimai paramą būsto kreditui galima gauti, jei metinės grynosios pajamos šeimoje neviršija 38,5 tūkst. Lt, turtas – 81,9 tūkst. Lt.
Keturių ir penkių asmenų šeimos pajamos neturi viršyti 46,2 tūkst. Lt, turtas – 109,2 tūkst. Lt.
Taip pat yra numatytos ribos, kokio dydžio paskolą galima imti, norint gauti paramą. Vienam asmeniui – 180 tūkst. Lt, dviejų ir daugiau asmenų šeimai – 300 tūkst. Lt.
Gyventojai, kurie gali pretenduoti į valstybės remiamą būsto paskolą, turi kreiptis į savivaldybę, kur yra registruoti. Savivaldybė, gavusi prašymą ir reikiamus dokumentus, privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išduoti pažymą apie teisę pasinaudoti parama arba motyvuotą atsisakymą suteikti tokią pažymą. Su gauta pažyma gyventojas turi per 15 dienų kreiptis į banką, kurį paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ministerijos duomenimis, 2010 m. būsto kreditus su valstybės parama gavo 23 šeimos (asmenys). 2011 m. - 80. Praėjusių metų duomenų kol kas dar neskelbiami.
„Swedbank“: nedidelis skaičius paskolų dėl ribotų finansinių galimybių
Praėjusiais metais valstybės remiamų būsto paskolų teikėjo „Swedbank“ būsto finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas teigė, kad šio tipo paskolos sudaro tik labai mažą dalį visų būsto paskolų.
„Per 2012 m., į „Swedbank“ kreipėsi kiek daugiau nei 60 klientų, kuriems suteikta apie 5 mln. Lt paskolų. Tokį nedidelį klientų skaičių galima būtų paaiškinti ribotomis jų finansinėmis galimybėmis, nes valstybės remiamą būsto paskolą gali gauti tik neaukštas pajamas gaunantys asmenys“, - kalbėjo banko atstovas.
Pasak jo, valstybės remiamų būsto paskolų vidutinė suma – 80 tūkst. Lt – tai beveik perpus mažiau nei įprastų būsto paskolų.
„Taip pat pastebėjome ir aiškią geografinę tendenciją – valstybės remiamos būsto paskolos dažniau buvo suteiktos mažesniuose miestuose ir Vilniui teko tik ketvirtadalis visų tokio tipo suteiktų paskolų. Palyginimui, įprastai sostinėje yra suteikiama beveik pusė visų būsto paskolų“, - komentavo T. Pulikas.
