Su tuo susijusi ir kita problema – vaistų galiojimas baigiasi, dalis vaistų lieką („galima vartoti 1 mėn. atidarius“), todėl po kurio laiko vaistinėlė užsipildo.
Kadangi mūsų šeima rūšiuoja atliekas atsakingai, sutarėme su žmona, kad ji atrinks, kuriuos vaistus reikia išmesti. Kaip žinia, vaistų negalima mesti į šiukšlių dėžę, tad sudėjome juos į atskirą maišelį. Užpildėme 2/3 didelio plastikinio maišo.
Nešu tuos vaistus gerai nusiteikęs į vaistinę atiduoti kaip pilietis – balsuoti: atlieku pareigą ir širdyje tikiuosi pagyrimo už tokį šaunų darbą. Ir prasideda...
– O ar atrinkote ir išrūšiavote?
– Ne, nes nežinojom.
Viskas vienoje krūvoje ir bet kaip sudėta. Sėdam su vaistininku į vaistinės vidurį (o tai vaistinė labai užimtame prekybos centre) ant žemės ir išimame vaistus iš dėžučių ir rūšiuojame. 30 proc. netinkami atiduoti – ten ne vaistai, o maisto papildai ir pan. (nežinojom, mūsų kaltė, kitąkart pasitaisysim). Bet tuo pat metu prasideda replikos:
– O jūs čia vieni tiek prikaupėt?
– Taip.
– Negali būti, žmonės neperka tiek vaistų.
– ...
– Tikrai vienas? Gal jūs labai turtingas?
– Ta prasme?
– Ne, nu tai tiek išmetat, nusipirkit ką nors ir čia.
– Tai kad nereikia dabar.
– Bet gi tiek be reikalo prisipirkot, galit ir dabar...
Pasijaučiau jau ne kaip patriotas, darantis gerą darbą, o kaip nusikaltėlis, prinešęs svetimų vaistų, ir švaistūnas, ir šiaip blogas žmogus... Pagaliau išpakavus vaistus ir atrinkus juos („atiduotinų“ liko tie 70 proc., tiesa, be pakuotės – tik 20 proc. maišo tūrio), juos iš manęs paima. Kitus susidedu į maišelį ir ruošiuosi išsinešti.
– O kur dėsi?
– Į šiukšliadėžę čia.
– Geriau duok čia, pamatys vaistų pakuotes, dar ne taip supras.
Aišku, pats kaltas dėl tų pakuočių ir pan. Fu...
Praėjo gal metai. Žmona vėl atrinko pasenusius vaistus, be pakuočių, pagal ankstesniuosius nurodymus. Ateinu į vaistinę (dar labiau siutina tai, kad 90 proc. visko per ten). Sakau, kad noriu atiduoti pasenusius vaistus (1/3 maišo – juk atrinkti, be pakuočių ir pan.). Visada malonios pardavėjos veidas iškart suakmenėjo. Žvilgsnis į vidų:
– Čia jau atrinkta?
– Aha (baikščiai).
– Matau, ten tikrai ne vaistas (rodo į tepalo nuo įkandimų tūtelę).
Vėl žmona pridarė... Sakau:
– Labai atsiprašau, o kitką paimsit?
– Nu gerai.
Nueinu, įmetu tą tūtelę nuo įkandimų į šiukšlių dėžę šalia vaistinės, vėl jausdamasis tarsi kažką labai nuskriaudžiau. Ar vaistinės darbuotojus baudžia ir kankina, kad jie nenori priimti senų/netinkamų vaistų? Gal palikite konteinerius, kur galima mesti tik vaistus? Tokia akistata labai nemaloni. Juk man tikrai būtų lengva viską sumesti į konteinerį, bet to nenoriu. Tačiau taip pat nenoriu, darydamas priešingai, jaustis tarsi prašau malonės. Ačiū.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo mintimis ar patirtimi? Tai galite padaryti žemiau arba rašydami el.paštu pilieciai@delfi.lt: