DELFI parašęs Kęstutis pasakojo vorą užfiksavęs dar 2016 m. rudenį. Jam buvo įdomu, kokią geltonai juodų vorų rūšį pavyko įamžinti nuotraukose.
Kaip paaiškino A. Vilkas, skaitytojo atsiųstose nuotraukose – paprastasis vapsvavoris (lot. Argiope bruennichi (Scopoli, 1772), kurį DELFI skaitytojai jau yra užfiksavę anksčiau.
Šių vorų patelių dydis siekia 15-20 mm, patinų – 4-4,5 mm. Galva, krūtinė – su sidabriškais plaukeliais. Pilvelio viršutinė pusė geltonais ir juodais skersiniais dryžiais ir primena vapsvoms būdingą piešinį. Kojos – su rudai juodais žiedeliais.
Pasak A. Vilko, pagrindinis šių vorų maistas yra žiogai. Jie prie pat žemės, tarp žemų augalų, nutiesia vertikalų tinklą, kuris yra su iš centro į apačią ir į viršų išeinančiomis plačiomis zigzaginėmis verpalų juostomis – stabilimentais (sutvirtinimais). Vorai slėptuvės nedaro, voras tupi tinklo centre. Ištikus pavojui arba nukrenta ant žemės, arba minutę staigių judesių pagalba virpina gaudomojo tinklo gijas. Tai labai gerai matyti palietus tinkle tupinti vorą žolės stiebu.
Kaip savo komentare nurodė specialistas, Lietuvoje ši vorų rūšis poruojasi liepos mėnesį, o patelės po poravimosi dažniausiai suėda patiną, tik retkarčiais jam pasiseka pabėgti. Šie vorai sudaro dideles kolonijas, tačiau vorus pastebėti aukštoje žolėje dėl maskuojančiojo pilvelio piešinio nelengva. Paprastai jie aptinkami saulėtose pakelėse, dykvietėse, miško pakraščiuose, prie vandens telkinių.
