Seksas knygoje nešokiravo
Ne viena knygą skaičiusi DELFI skaitytoja prisipažino, kad jai buvo kur kas įdomesnis kūrinyje pavaizduotas vyro pasikeitimas į gerą dėl meilės, o ne erotinės scenos.
„Aš perskaičiau visas 3 knygas ir man jos labai patiko, aš romane pirmiausiai mačiau suaugusį vyrą, turintį rimtų psichologinių problemų, ir moteris, sutikusi tenkinti visus jo norus, jam padeda geriau negu patyręs psichologas. Aš romane nematau nieko smerktino, o kad yra pagrąžintų ir išgalvotų sekso scenų, tai tikrai, bet tai suteikia romanui „prieskonio“, – pasakojo nešokiruota skaitytoja.
„Mane sužavėjo ne erotinės scenos, o kad knygoje aprašoma meilė išgydė vyrą, kuris turėjo neišspręstų dvasinių asmenybės problemų, Sužavėjo merginos kantrybė, atkaklumas, stiprybė nepabėgti nuo kenčiančio žmogaus. Meilė – tai jėga, daranti stebuklus. Tikiu, kad taip yra ne tik romanuose, bet ir realybėje“, – rašė ir DELFI skaitytoja Vika.
Jai pritarė ir kitos: „Skaičiau dvi šios knygos dalis, buvo tokių scenų, kurios šiek tiek šokiravo, tačiau apskritai knyga man patiko, nes joje atskleisti vidiniai pagrindinių herojų išgyvenimai, o antroje dalyje parodoma, kad labai norint, galima atsisakyti daug ko dėl mylimo žmogaus ir jo gerovės“.
„Skaičiau. Įžvelgiau ne sekso scenas, jas vietomis galima praversti. Bet labiausiai sudomino vyro keitimąsi sį gerąją pusę“, – trumpai savo nuomone taip pat pasidalijo DELFI skaitytoja Vaida.
„Man didelės nuostabos nesukėlė tos aprašytos scenos. Net nesuprantu, kodėl daugeliui taip baisu skaityti. Man patiko ir tai, kad veikėjas sunkaus charakterio ir kaip viskas tarp jų rutuliojosi toliau. Nematau jokio moters sudaiktinimo, manau tai normalu, ypač jei myli žmogų, tokius dalykus galima atlikt. Reikėtu atsipalaiduoti, pamiršt visus stereotipus ir džiaugtis gyvenimu“, – nieko išskirtinio sakė knygoje neįžvelgusi ir Valda.
Tuo metu skaitytoja Luka netgi atskleidė, kad atvira knyga privertė ją pažinti tą suaugusiųjų žmonių gyvenimo pusę, apie kurią anksčiau nė nepagalvojo.
„Perskaičiau visas dalis šios knygos, ir galiu pasakyti, kad istorija tikrai verta dėmesio. Nemanau, kad knygoje moteris išniekinta ar sutapatinama su daiktu, priešingai, aprašomi tokie dalykai, apie kuriuos anksčiau nepagalvojau, o dabar jie atrodo įdomūs ir kaip tik atveria akis į didesnį sekso suvokimą. Nors, mano nuomone, knygoje buvo per daug pasikartojančių meilės scenų, kurių buvo galima ir išvengti. Nepaisant to, šiandien keliausiu į premjerą pažiūrėti, kiek knyga atitiks ekranizaciją“, – mintimis dalijosi Luka.
Skaitytoja: knygos autorė turi psichologinių problemų
Tiesa, su DELFI savo nuomone pasidalijo ir skaitytojos, kurioms knyga nepatiko. Viena jų pabrėžė, kad knygos antrą kartą į rankas neims, ir yra sveika moteris, kuriai miegamajame jokių bėdų nekyla.
„Parašysiu trumpai – knygą skaičiau, antrą kartą jos neskaityčiau, ji iš tų knygų, kurią perskaitęs padedi ir daugiau rankos prie jos nekyla. Filmas manęs nedomina. Esu sveika moteris, laimingai ištekėjusi, su seksu viskas tvarkoje, jokių problemų su vyru neturime. Manau, kad knygą parašė moteris, kuri turi psichologinių problemų ir neišsipildžiusių lūkesčių“, – rašė skaitytoja.
DELFI parašiusi Kristina taip pat dvejoja dėl knygos skaitytojų – jos nuomone, romano populiarumas parodo visuomenėje slypinčias problemas.
„Svarstau, ar daug iš šio romano gerbėjų matė Lars von Trier filmą „Nimfomanė“. Apie jį spauda irgi nemažai rašė. Kyla klausimas, kokia reakcija kilo pažiūrėjus šį filmą. Manau, kad gan neigiama, nes filmas trikdantis. Tuo tarpu „50 pilkį atspalvių“ yra erotinis, viskas jame vaizduojama daug švelniau, gal net romantiškiau. Bet kyla dar vienas klausimas: argi jie ne apie tą patį? Viskas, kuo jie skiriasi, tai atmosfera, kuri yra kuriama.
Pirmajame daugiau realybės, skausmo, kraujo... O tuo tarpu antrasis leidžia pažvelgti pro savo rožinius fantazijų akinius į tuos pačius dalykus. Tai, kad tokia didelė dalis žmonių „alpsta“ dėl šios knygos bei filmo, manau, tik parodo problemas, apie kurias mes garsiai nekalbame. Paradoksalu, sakyčiau. Moterys, norinčios pagarbos kasdieniniame gyvenime, štai dabar lydosi dėl šios knygos pagrindinio herojaus. Argi ne keista?“ – analizavo Kristina.
Teiraujamės Jūsų – skaitėte tiek kalbų sukėlusią knygą „50 pilkų atspalvių“? Planuojate apsilankyti jos ekranizacijoje? Pasidalinkite, ką galvojate apie dėmesio susilaukusį kūrinį ir milžinišką jo populiarumą.
Kviečiame paatvirauti– ar romane aprašomos scenos Jums priimtinos, ką manote apie išviešinimą to, apie ką dviese kalbama tik už uždarų durų? Ar, jūsų manymu, ši knygą nepropaguoja moters sudaiktinimo, kaip diskutuojama užsienio žiniasklaidoje?
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „50“. Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:
