SCANORAMA. DELFI apžvalgininkė – apie filmą „Ten, už kalvos“

 (1)
Pirmasis ilgametražis turkų režisieriaus Emino Alperio filmas „Ten, už kalvos“ iš karto sulaukė tarptautinio pripažinimo. Šis filmas jau pelnė „Forumo“ programos „Caligari“ apdovanojimą Berlyno kino festivalyje, Karlovi Varų kino festivalio „Horizontų“ programoje pristatytas filmas apdovanotas „Netpac“ prizu, o Stambulo kino festivalyje ši juosta nuskynė „FIRESCI“ prizą nacionalinio filmo kategorijoje, bei pasipuošė „Auksine tulpe“, skirta geriausiam filmui.
© Organizatorių nuotr.

Kerdžių Faiką, gyvenantį atokiame slėnyje, apsuptame kalnų, aplanko svečiai – sūnus Nusretas ir du anūkai: paauglys Džaneras ir jau suaugęs Zaferas. Laikas šiame Alacho pamirštame užkampyje slenka lėtai, anūkai leidžia vasaros atostogas nieko ypatingo neveikdami, o Faikas rūpinasi po kalnus laigančių ožkų banda ir tuopomis bei bendrauja su sūnumis ir anūkais. Lyg ir nieko nevyksta, tačiau ore tvyro grėsmė, pranašaujanti tragiškus įvykius.

„Ten, už kalvos“ – tai lėtas filmas, lyg uždelsto veikimo bomba pamažu kaupiantis įtampą ir sprogstantis pačiame finale. Filmas, kurio įvykių eiga mažai priklauso nuo personažų elgesio – priešingai, čia personažai tampa aplinkybių, kurių negali pakeisti, įkaitais. Įtampa jaučiama praktiškai nuo pačių pirmų kadrų.

Saulės nugairinta ir vėjų pučiama žemuma apsupta kalnų, tačiau neapleidžia nesaugumo jausmas. Filmo personažai jaučia, kad yra stebimi, tačiau nespėjus gerai įsižiūrėti stebėtojai dingsta kitapus kalvos. Kvapą gniaužianti įtampa vandens lašeliais rieda nuo atletiško Zafero kūno ir tykšta į upę, kurtinamoje tyloje sukeldama sprogimui prilygstantį garsą, o prieš žiūrovų ir Zafero akis veriasi kraują gyslose stingdantis fantasmagoriškas vaizdas, kurio nematomu stebėtoju jis tampa.

Ypatingai vyriškas filmas parodo dviejų brolių patiriamas skirtingas vyriškumo pamokas. Be to, tai – kiek ironiška, bet švelni alegorija su šiandienine Turkijos politika, subtiliai primenanti skaudų kurdų klausimą. Tai filmas apie kaltę be kaltės – kylančią tiesiog iš to, kad individas priklauso vienai ar kitai socialinei ar etninei grupei, tuo pačiu atsidurdamas vienoje ar kitoje barikadų pusėje. Šiapus arba kitapus kalvos.

SEANSAI

Lapkričio 17 d., sekmadienis, 21.00 val., „Forum Cinemas Vingis“, 11 salė, Vilnius
Lapkričio 24 d., sekmadienis, 15.45 val., „Forum Cinemas“, 4 salė, Kaunas

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (56)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (128)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (95)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (14)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.