Publikuojame knygos ištraukas ir kviečiame pamatyti tas vietas, kurių žemės keliais nepasiektumėte. Stebėkitės, ką su Lietuvos peizažais išdarinėja rūkas arba besileidžianti saulė. Raskite Jums gerai žinomą vietą, tačiau būkite priblokšti ją išvydę visai kitu kampu. Arba nusišypsokite, įsivaizduodami ką primena ankstyvą pavasarį ežere tirpstanti ledo lytis. Antrame nuotraukų cikle pateikiami 9 kadrai.
Norinčius dalyvauti konkurse, kviečiame siųsti savo gražiausias Lietuvos nuotraukas naudojantis čia esančia nuoroda.Kitas albumo nuotraukas, publikuotas DELFI portale, galite peržiūrėti čia.
Kokios spalvos būna rytinis rūkas? Žvelgiant nuo žemės jis dažnai atrodo nuobodus – pilkšva migla, kuri išsisklaido vos įdienojus. Tačiau dairantis iš aukštai rūkas tampa spalvotu kilimu, kuris kas kartą vis kitaip nukloja laukus ir išryškina saulės spindulius. Kiekvienas rytas unikalus, kiekvienas rūkas – vis kitoks. Artėjant dienai ir kylant vėjui, šis grožis ima palengva sklaidytis – tai magiškas metas. Tada rūkas tarytum nudažo vėją ir parodo, kaip oras apteka kalvas, slėnius, miškus.
Fotografuoti iš oro tinka ne bet koks rūkas. Reikia ištaikyti tokį mažai vėjuotą giedrą rytą, kai po vėsios nakties pamiškėse ir žemumose pažeme ima driektis ploni rūko sluoksniai. Jeigu tik meteorologinių sąlygų balansas nusistovi kiek kitaip, rūkas išvis nesusidaro arba taip storai užkloja žemę, kad viskas paskęsta tirštų baltų garų jūroje. Tada net pakilti neįmanoma – ilgai planavus ir laukus rytinio rūko, keletą kartų teko atšaukti rytinį skrydį, nes nebuvo matyti žemės ir pakilimo tako.
