Pirmoji Vilniaus knygų mugės diena: apie bukinistus, iliustracijas ir vertimus

Knygų mugė, kaip teatras, prasideda nuo drabužinės. Palikus drabužinėje tai, ką sunku nešioti ant pečių, įeinama į Knygų mugės erdvę. Daugeliui pažįstama vieta. Knygų mugės veiksmas vyksta didžiuliuose dviejų aukštų angaruose. Pažiūri į lubas ir smegeninė pradeda suktis kaip dangaus skliautas. Daug erdvės ir daug lankytojus užplūstančių vaizdų. Jei ir buvai susiplanavęs renginius, tai atvėręs duris pasimeti. Tavo griežtosios mintys nušuoliuoja šonan tarsi karšti žirgai.

Mugėje galimi du elgesio variantai. Galima bėgioti su programėle ir aplankyti kuo daugiau renginių. Nors tikrai žinai, kad į visus nespėsi. Nesudalyvausi net pusėje renginių. Vienu metu atskirose salėse vyksta apie 5 renginius. Todėl dauguma mugės lankytojų pasiduoda bendrai nuotaikai, vaizdams, garsams ir mėgaujasi buvimu tarp knygų ir bendravimu.

Mano knygų mugės pradžia - 4-oje vaikų ir paauglių salėje. Ten yra „kietoji“ scena su minkštomis ir kietomis kėdutėmis. Viena knygų mugės „Facebook“ puslapio lankytoja prieštaravo ir siūlė vaikų zoną pavadinti - vaikų ir suaugusių, kurie dar nespėjo suaugti vieta. Priskiriu save tai grupei.

Šalia „kietosios“ scenos randasi Drobės stendas. Ten galima nusifotografuoti su patinkančia knyga ir tapti mugės veidu. Stende dirba Lina, Skaistė, Vaida ir Karolina. Jos mielai nufotografuos kiekvieną. Reikia tik paprašyti. Fotografijas atspaus kitą dieną ir eksponuos matomoje mugės pastato vietoje. Aš paprašiau, kad man į atvaizdą „įdėtų“ A. Jolie atvaizdą. Merginos pažadėjo. O aš sau tyliai suabejojau, ar nebus rezervuotas A. Jolie atvaizdas. Teks pasitenkinti kokios nors susiraukusios senės atvaizdu. Mugės veido akcija parodys, kokias knygas mėgsta drąsūs skaitytojai. Rytoj galėsime pastebėti pirmąsias tendencijas.

4- oje salėje daug bukinistų. Čia rasite vilniečiams pažįstamą knygynėlį „Mint Vinetu“. Tarp jų knygų lentynų pasijauti kaip namuose. Šalia galima išgerti kavos puodelį. Gėrėme kavą ir bičiuliavomės su viena mugės lankytoja. Ji teigė, kad dažnai lankosi skaitytų knygų parduotuvėlėse, nes ten parduodamos pigesnės knygos ir galima rasti retas knygas. Tarp retų knygų, pašnekovė įvardino E. Hemingvėjaus knygas.

Toje pačioje erdvėje akys raibo nuo įvairiausių biuro prekių, vaikų knygelių ir žaisliukų. O Martynas visus viliojo mediniais atvirukais ir paveikslėliais. Niekaip negalėjau patikėti, kad medis toks lankstus. Rinkdamasis knygą visada atkreipi dėmesį į knygos apipavidalinimą. Neatsitiktinai pirmąją knygų mugės dieną buvo apdovanoti Knygos meno konkurso „Vilnius 2012” laureatai. Apdovanojimus skiria LR Kultūros ministerija. Visas prizus laimėjusias knygas galima pamatyti ir pavartyti antrame 3 – osios salės aukšte.

Knygos apipavidalinimas labai svarbus pačio skaitytojo ir knygos gyvenimui. Kiekvienas galime atsiminti mums patikusias knygų iliustracijas. Man padarė įspūdį S. Eidrigevičiaus iliustruota knyga „Dainos dienoraštis“. Gavau ją, kai baigiau darželį. Aš paklausiau, kodėl tokia negraži? Niekas vaikui nepaaiškino, išgyvenau tragediją. Visada kilo klausimas, kodėl taip negražiai piešia. Daugiau nei po dešimt metų pradėjau S. Eidrigevičiaus kūrybą mylėti. O R.Kepežinsko iliustracijas įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio.

Kiekviename knygų mugės pastate veikia informacijos centrai, kur gausi visą norimą informaciją. Mane jie visada nukreipia reikiama linkme, nes pametu kryptį. Informacijos centruose galima pasižymėti knygą spaudu su šių metų knygų mugės šūkiu: „Čia knygų erdvė – prisijunk!”. Taip pat gausite knygų žymeklius. Viena mugės dalyvė teigė, kad žymeklius pradėjo kolekcionuoti nuo pirmųjų knygos mugių. Pagalvojau, gal ir įdomu pamatyti žymeklių kolekciją.

Knygų mugėje - didelis sėdimų vietų deficitas. Todėl labai apsidžiaugi, kai prie kokios nors vienišos kolonos randi didelį minkštą krėslą. Prisėdi ir pasimėgauji galvą užplūdusiu triukšmu. Pailsėjusi nukeliavau iki forumo, kur vyko diskusija apie paauglių literatūrą. Leidėjai ir kritikai teigia, kad nėra rašančiųjų paaugliams. Tai labiau primena optimisto ir pesimisto poziciją. Paaugliams literatūros per daug, o leidėjams per mažai. Per metus buvo išleistos net dvi lietuvių rašytojų knygos paaugliams. Leidėjams atrodo tik dvi knygos.

Visi dalyvavusieji pokalbyje sutiko, kad paaugliai skaito. Bibliotekininkė paminėjo labai liūdną faktą. Bibliotekos geriausiu atveju įsigyja po vieną knygos egzempliorių. Ką daryti, jei visa klasė sugalvoja paskaityti naujai išleistą knygą, o knyga tik viena?

Manau, kad didžiausia problema knygų pasaulyje yra kokybiški knygų vertimai. Užsidegi žibintą ir ieškai, kur yra įskaitoma verstinė knyga. Gal reikėtų nusivylusiems skaitytojams suorganizuoti akciją pavadinimu „Grąžinkime knygą vertėjui, tegul išverčia” arba rinkti blogiausiai išverstą knygą, o gal daryti blogai išverstų knygų skaitymus. Vertėjas tampa labai svariu argumentu perkant knygą. Todėl verta įsidėmėti gerus vertėjus arba dar kruopščiau mokytis užsienio kalbų. Šiemet už vertimus Šv. Jeronomo premija įteikta I. Aleksaitei ir G. Jefremovui. Krėslo premija įteikta vertėjui P. Gasiuliui.

Vertėjas yra kūrinio interpretatorius, jam reikia susigyventi su verčiamos knygos autoriumi. Labiausiai norėčiau susitikti Dž. Džoiso „Uliso“ vertėjus. Tuo pačiu pamatyčiau žmones, kurie perskaitė „Ulisą“. Neformalioje aplinkoje juokaučiau, ar viskas gerai?

Knygų mugės dalyviai ruošiasi ilgojo penktadienio smūgiui.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

O Jūs, ar mėgstate skaityti? Kiek knygų perskaitote per metus? Galbūt šiemet itin laukiate kurio nors rašytojo pasirodysiančios knygos? O gal manote, kad visi geriausi kūriniai jau parašyti?

Pasidalinkite nuomone su DELFI Piliečiais! Jūsų minčių laukiame el.paštu [e-mail] su prierašu „Knygos“ arba komentaruose iki vasario 25 d.