Kredito kortelė turbūt geriausiai atspindi tą „naudojuosi dabar, moku paskui“ kultūrą, kurią finansinės įstaigos mums bando įlieti į kraują. Pačiam teko dirbti banke bei pardavinėti kreditines korteles. Vėliau teko stebėti, kaip žmonės patenka į gudriai sukonstruotas žabangas dėl savo godumo ar nesugebėjimo pasakyti „ne“ momentiniam troškimui. Dar po kurio laiko ir pats susidūriau su finansiniais sunkumais, nes ėjau dar didesnio skolinimosi, o ne teisingo finansų valdymo keliu.
Pats praktiškai susidūriau su visais trim mitais, todėl šiandien ir pasidalinsiu tuo, kokias klaidas žmonės daro vertindami kreditinės kortelės pliusus ir minusus. Kad ir kokiu auksu spindėtų jums siūloma kreditinė kortelė, reikia suprasti, jog gyvenimas skolon, nesvarbu, į kokią gražią pakuotę bus įvilktas, turi savo kainą. Ar esi pasirengęs ją sumokėti? Juk skoliniesi ir išleidi svetimus pinigus, o grąžinti reikės savus.
7 mitas: 45 dienas galima nemokamai naudotis kreditu kortelėje.
Faktas: Tik 12 proc. žmonių pilnai grąžina panaudotą kreditą per jiems suteiktą laikotarpį be palūkanų.
Viskas atrodytų gražiai - tu perki dabar, po mėnesio gauni algą ir atstatai kredito sumą, už tai nemoki jokių palūkanų, taigi, naudojiesi pinigais dar jų neuždirbęs ir dar nemokamai. Skamba per gerai, kad būtų tiesa.
O tiesa yra tokia, kad tik 12 proc. iš tiesų pilnai grąžina panaudotą kreditą. Kiti mano, jog ta įmoka „nėra jau tokia didelė“ ir papildomi keliasdešimt ar keli šimtai litų prie mėnesio išlaidų yra niekis, palyginus su tuo, kokį daiktą aš nusipirksiu DABAR.
Šiuo metu Lietuvos komerciniai bankai taiko 12-19 proc. metinių palūkanų normą nuo panaudotos kredito sumos kortelėje. Jei skaičiuotume su dažniausiai pasitaikančia 16 proc. palūkanų norma, tai per metus už tai, kad iš banko pasiskolinome 1000 litų, bankui turėtume sumokėti 160 litų palūkanų. O kur dar delspinigiai, jei laiku negrąžinate. Tad labai rimtai rekomenduoju pagalvoti, ar tikrai sugebėsite per kiek daugiau nei mėnesį visiškai atsiskaityti su banku.
Mano patirtis: Po keleto sėkmingų bandymų sugrąžinti pasiskolintą sumą apetitas vis augo, nes, kai matai tik skaičiukus ekrane, poveikis gerokai mažesnis nei atsisveikinant su grynaisiais pinigais prie kasos.
Vėliau sumos pasiskolintos didėjo, kol galiausiai kreditinių kortelių įmokų našta sudarė trečdalį mėnesio pajamų. Šias problemas per kelis metus pavyko išspręsti, o tai tik patvirtina dvi pinigų taisykles: pinigai skaudžiai baudžia tuos, kurie neatsakingai elgiasi su jais ir leidžia pasitaisyti tiems, kurie grįžta į teisingą kelią.
8 mitas: Gerai kredito istorijai susikurti būtina kreditinė kortelė.
Faktas: Daugumai kredito kortelė yra tik pirmas žingsnis į didesnį skolinimosi apetitą ir piniginius sunkumus.
Dažnai tenka konfrontuoti nuomonę, jog prieš nuskurdinant save automobilio lizingu ar būsto kreditu, visų pirma reikia įsigyti kreditinę kortelę ar menkesnį daiktą pirkti išsimokėtinai, tada laiku mokėti visas įmokas ir taip susikurti gerą kredito istoriją.
Iš dalies, taip. Bet iš pažiūros - kredito kortelė yra tik pirmas žingsnis į didesnes skolas. Tai taps įpročiu. O jei tai taps įpročiu ir skolinimosi apimtys didės - labai galimas daiktas, kad vienu metu ta gera skolinimosi istorija pablogės ir visa tai, kas buvo iki tol subliūkš kaip muilo burbulas. Dauguma žmonių nesugeba tvarkytis su finansais, todėl, kai jiems duodi laisvę leisti svetimus pinigus, jie prisidaro problemų.
Mano patirtis: Mano skolinimosi karjera prasidėjo nuo kompiuterio pirkimo išsimokėtinai, vėliau buvo kortelė su nedideliu kreditu, o įmūrijus šias dvi dideles plytas į geros kredito istorijos pilį man susidarė klaidingas įspūdis, kad ji ir toliau kils kaip ant mielių.
Tuo metu dar nesupratau esminio dalyko - gyventi reikia taip, kaip gali, o, jei nori gyventi geriau, tai reikia tai susikurti, o ne tikėtis, jog tas geras gyvenimas tiesiog ateis savaime ir dabar jau galėsiu raškyti vaisius nuo dar nepasodinto medžio.
9 mitas: Kreditinė kortelė vaikams padės išmokti atsakingai elgtis su pinigais.
Faktas: Kredito įstaigos taikosi į jaunuomenę, kadangi jai lengviau primesti norimus įpročius.
Jauni žmonės dažnai būna ambicingi. Dar dažniau tokiam ambicingam jaunuoliui stinga elementarios gyvenimiškos patirties. Beveik visada toks jaunas žmogus turi menką finansinį išprusimą ir intelektą, todėl į tas dideles ir visko norinčias jo akis bankininkai laiko atkreipę savo taikiklius. Jauną žmogų galima labai lengvai valdyti, nes jis, neturėdamas savo pagrindo po kojomis, tvirtų įsitikinimų ir nuostatų, blaškosi kaip drebulė vėjyje ir krypsta į garsiau rėkiančių, blizgesnį drabužį vilkinčių, geresnį gyvenimą žadančių abejotinos reputacijos veikėjų pusę.
Ar duodate savo vaikams cigarečių, jog šie išmoktų atsakingai elgtis su rūkalais? O gal kas vakarą pratinate išgerti butelį alaus besitikėdami, jog toks būdas padės suprasti saikingo alkoholio vartojimo esmę? Tikriausiai ir pirmą kartą prie vairo sėdančiam vaikui be jokio širdies virpesio atiduodate savo mašiną ir dar patariate, jog geriausia vairuoti mokytis per „kamščius“? Jei pastarieji trys klausimai sukėlė ironišką šypseną, tai dar didesnę šypseną jūsų veide turėtų nutapyti ketinimas mokyti finansinės atsakomybės leidžiant naudotis kreditine kortele.
Mano patirtis: iki 23 metų neturėjau kreditinės kortelės, tad tokios patirties neturiu. Visgi, per darbo banke praktiką teko susidurti su keletu atveju, kai verslininkų vaikams išduotos papildomos kortelės vėliau jų tėvų prašymu buvo grąžintos, kadangi tie vaikai gerokai prasilenkė su tėvų pasiūlytomis mėnesio išlaidų rekomendacijomis. Mano nuomone, daug svarbiau vaiką išmokyti, kaip susikurti pajamas, o ne kaip išleisti pinigus. Kreditinė kortelė turtų tikrai neatneš.