Pirmiausia – atlyginimas „ant popieriaus“ įstatymu padidinamas 31 proc. (darbdavio „Sodros“ dalimi). Taip gerokai sumažėja paskatos imti vokelius.

Nepritariu. Visi rodikliai, susiję su darbo užmokesčiu, nepagrįstai didėja, didėja mokesčiai, nes didėja suma, nuo kurios darbuotojui jie skaičiuojami. Didinant 31 proc. dirbantysis patiria nuostolį, jei nebus keičiami mokesčių atskaitymo procentai, apie kurių mažinimą nekalbama.

Nėra įtikinamų argumentų dėl vokelių ėmimo mažėjimo paskatos – labai abejoju, kad jų mažėtų būtent dėl šios priežasties, kaip abejoju ir tuo, kad darbdavys teisingai pridės „Sodrai“ mokamo mokesčio sumą plius padidėjusią mokesčių sumą prie pareiginės algos.

„Sodroje“ sukuriamos asmeninės sąskaitos gyventojams.

Asmeninių sąskaitų atidarymui „Sodra“ turi visus reikiamus duomenis. Tikėtina, kad jų atidarymas ir vedimas nepareikalaus didelių papildomų kaštų, nors juos reiktų įvardinti.

Ankstesnės darbuotojų įmokos „Sodrai“ pagal specialų algoritmą paverčiamos eurais. Nebekaupiami jokie mistiniai „taškai“, asmeninėse sąskaitose kaupiami eurai (kaip banke).

Tai kad realiai ir darbdavio, ir darbuotojo sumokėtus eurus pakeičiame į kažkokius tai „taškus“, yra išradimas, klaidinantis dirbančiuosius apie „Sodroje“ būsimos pensijos skaičiavimui kaupiamas ir sukauptas sumas.

Eurų buvimas sąskaitoje įgalina sukurti socialinio kredito sistemą.

Naujadaras. Tikėtina, autorius turi viziją, bet jos neišsako ir nepagrindžia.

Bazinė pensija pradedama mokėti iš valstybės biudžeto.

Kaip valstybės biudžete atsiras lėšos, reikalingos bazinės pensijos mokėjimui?

Mokesčiai mokami „Sodrai“, vadinasi, „Sodra“ moka ir tą pensijos dalį. Iš kitos pusės, bazinė pensija gali būti socialine išmoka ir mokama visiems, nepriklausomai nei nuo stažo, nei nuo sukauptos sumos.

Į bendrą valstybės biudžetą integruota „Sodra“ nustoja absurdiškai „skolintis“ iš kitos valstybės kišenės, t,y. Finansų ministerijos ir nebelieka neapibrėžtumo dėl jos ateities.

Skelbta, kad jau šiais metais „Sodros“ balansas yra perteklinis.

Papildoma pensijos dalis mokama „Sodros“ pagal principą „kiek per visą gyvenimą įnešei – tiek pasiimsi“.

Lozungas „kiek per visą gyvenimą įnešei – tiek pasiimsi“ yra neįgyvendinamas. „Sodros“ išlaikymas kainuoja, darbuotojai miršta, nesulaukę pensijos, kiti – ilgaamžiai. Nepaaiškinta, kaip bus paskaičiuota pensijos suma, kas bus išmokėjus visą įneštą sumą. O neišmokėjus?

Apibrėžto pensijinio amžiaus iš esmės nelieka, nes gyventojas dirba kiek nori ir gali, gali išeiti į pensiją, jei situacija darbo rinkoje pablogėjo ir gali grįžti iš jos kada nori, jei situacija darbo rinkoje pagerėjo.

Pensijinio amžiaus riba turėtų išlikti. Tik teoriškai galima samprotauti, kad samdomas darbuotojas dirba, kiek nori, ir kada panorėjęs gali įsidarbinti. Jau šiandien darbdavys nenori priimti į darbą vyresnio amžiaus (pagyvenusio) darbuotojo, nors jo pareigingumas, patirtis ir sugebėjimai tinkamai atitiktų darbo vietą.

Nelieka paskatos per anksti palikti darbo rinką, o ateityje darbuotojų ir taip trūks. Be to, bet kuriuo atveju, Lietuva turi suvaldyti dirbančiųjų ir pensininkų santykį.

Nesutikau darbuotojo, sugebančio tinkamai vykdyti pareigas ir esant normaliems darbiniams santykiams norinčio nutraukti darbo sutartį tik todėl, kad suėjo pensijinis amžius. Kai fizinė žmogaus būklė leidžia dirbti, manau, nenorą dirbti pareikštų ne daugiau kaip 2-3 procentai pensininkų. Klausimas kyla dėl pensininkų ir dirbančiųjų santykio subalansavimo, kai pensiją esame sukaupę asmeninėje sąskaitoje.

Gyventojai skatinami dirbti ilgiau, nes tada daugiau sukaupia ir trumpiau naudojasi sukauptu fondu. Galiausiai, „Sodra“ galėtų mokėti palūkanas už sukauptą fondą, priklausančias nuo darbo našumo augimo, dirbančiųjų ir pensininkų santykio pokyčio.

Nekalbama, kad sukaupus daugiau, visa sukaupta suma bus išmokėta. Kodėl dirbančiam nuo tam tikro amžiaus pvz. 70 metų nemokėti pensijos?

Tokia reforma padėtų išvengti neteisingumo, kai nemokėjęs „Sodrai“, vis tiek prašytų išmokų iš valstybės.

Manau, nepadėtų. Prieštaravimas 5 punktui.

Keturių ar penkių draudžiamųjų pajamų lygyje (2017 metais nuo 1,9 tūkst .iki 2,4 tūkst.eurų) įvedamos „Sodros‘ įmokų lubos.

Nepritariu. Kai darbuotojas kaupia savo asmeninėje sąskaitoj (2 punktas), nėra poreikio įvedinėti „Sodros“ lubas.

Antros pakopos pensijų fondai taptų nebereikalingi, o Lietuva nustotų į užsienį siųsti reikšmingas sumas, taip kenkdama savo ekonomikai. Taip pat pradedami išnaudoti vieni pagrindinių „Sodros“ pranašumų, kai santaupos iš esmės tuoj pat grąžinamos į ekonomiką (pensijų mokėjimu esamiems pensininkams), o administravimo kaštai nedideli dėl „investavimo“ būtinybės nereikalingumo.

Labai teisingas siūlymas. „Sodroje“ yra asmeninė sąskaita.

Reiktų sukurti rimtą „Sodros“ tarybą su savo aktuarais ir pensijų ekonomikos specialistais.

Reikėtų apibūdinti kriterijus, kuriais vadovaujantis apibūdinamas tarybos rimtumas. Kokius klausimus spręstų „rimta“ taryba?

Palaipsniui atkuriamas rezervinis fondas, skirtas didelių ūkio svyravimų įtakos pensijų sistemai sumažinti.

Kai „Sodros“ biudžetas bus perteklinis, būtų labai racionalu kaupti tokį fondą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!