Pergalingos G. Notkaus varžybos: greitai lėkęs ralyje užsuko ir pas ūkininką

 (2)
Panevėžietis lenktynininkas, ralio meistras Giedrius Notkus su šturmanu Daliumi Stižanu Lietuvos ralio čempionate du kartus iš eilės finišavęs antroje vietoje, paskutiniame etape Druskininkuose į stalą kumščių trinktelėjo dar stipriau. Sportininkas pirmą kartą savo karjeroje tapo etapo nugalėtoju bendroje įskaitoje. Sezoną skambiai užbaigęs sportininkas sutiko pasidalinti įspūdžiais apie pergalę varžybose „Rally Classic“.

Ambicijas sužlugdė nepasirodęs konkurentas

„Prieš Druskininkų ralį turėjome minčių ir ambicijų bendroje sezono įskaitoje, savo klasėje iškovoti trečią vietą. Tai buvo nelengva užduotis, mat iki šio etapo buvome šeštoje vietoje. Norint pakilti į trečiąją vietą, reikėjo panaikinti taškų deficitą. Nuo Joanos Survilaitės atsilikome vienu tašku, Deividas Jocius mus lenkė keturiais, o Martynas Samuitis - penkiais taškais. Mūsų nusiteikimas prieš varžybas buvo maksimalus, tad planavome rimtai „pagazuoti“, – apie situaciją prieš paskutinį etapą kalbėjo G. Notkus.

„Deja, bet nuvažiavę į ralį sužinojome, kad Deividas Jocius nestartuos. Tai mums ir pakišo koją, nes Deivio nedalyvavimas reiškė, jog mūsų klasėje nebesusidaro reikiamas dalyvių skaičius. Supratome, kad dabar už iškovotą poziciją mums skirs tik pusę taškų, nei priklausytų važiuojant bent minimaliam dalyvių skaičiui klasėje. Tai praktiškai palaidojo mūsų viltis. Na, nebent finišo nebūtų pasiekęs Martynas Samuitis, tačiau net ir varžovams niekada nelinkime blogo. Sužinojus šią naujieną nuotaika iš karto sugedo. Galbūt net išsimušėme iš ritmo“, – sakė sportininkas.

Stenogramos ypatumai

„Į Druskininkus nuvykome dar trečiadienį. Norėjome būti pailsėję prieš trasos susirašymą. Ketvirtadienį praleidome trasose ir užsirašėme visus, išskyrus vieną, paskutinį greičio ruožą. Sulaukus prietemos pasitikrinome ir ketvirtąjį greičio ruožą, kuriuo buvo numatyta važiuoti naktį. Mes jį užsirašėme jau dieną, tačiau nusprendėme pasitikrinti. Žinote, dieną ir naktį sudaryta stenograma turi skirtumų. Naktį tikrindamiesi užrašus pasižymėjome keletą vietų, atsirinkome orientyrus, kurie dieną matėsi, o naktį juos įžvelgti buvo jau sunkiau. Penktadienį iš pat ryto, šviesiomis galvomis važiavome užsirašyti paskutinio, paties ilgiausio greičio ruožo. Labai linksmai susirašėme apie trasą. Išlipę pramankštinti kojas ir šiek tiek pasivaikščioti nusprendėme ir pagrybauti. Šturmanas Dalius Strižanas rado ir baravykų“, – nuotaikingai šnekėjo G. Notkus.

GR1

„Už kelių valandų po susirašymo startavome pirmame greičio ruože. Ralį pradėjome ketvirti. Prieš mus startavo Vytautas Švedas, Ramūnas Čapkauskas ir Martynas Samuitis. Starto pozicija buvome patenkinti, kadangi galėjome matyti savo ir konkurentų laikus, trajektorijas. Buvo patogu ir paranku startuoti jiems iš paskos. Taigi, pradėjome ralį. Pas mane pradžia visada būna lėtesnė, todėl didelio tempo neparodėme. Pirmas greičio ruožas buvo naujas, man visiškai nematytas. Pradžioje dalis trasos buvo minkšta ir lėta, tačiau antroje „dopo“ pusėje trasa tapo gerokai greitesnė. Į kai kuriuos posūkius važiuodami miško keliukais tarp daugybės medžių „ateidavome“ penkta pavara. Nei klaidai, nei lenkimui vietos ten nebuvo. Beje, tai buvo pirmas sportinis pasivažinėjimas po trijų savaičių pertraukos, todėl labai nerizikavome ir nieko nepraradome“, – apie „Rally Classic“ prologą pasakojo G. Notkus.

GR2

„Antras greičio ruožas prasidėjo greitų posūkių virtine. Viduryje greičio ruožo įsukome į siaurą atkarpą, miško keliuką su drėgna danga. Buvo ir viena bala, kurioje automobilį kaip reikiant traukdavo link medžių. Nebuvo paprasta išsilaikyti ant kelio, tad teko praslysti ir palei pat medžius“, – trumpai antrą greičio ruožą apibūdino lenktynininkas.

GR3

„Pusė šio greičio ruožo buvo identiška antrajam, tačiau pabaigoje kelias pasisuko į kitą pusę. Ten buvo greitos atkarpos. Šiame greičio ruože pademonstravome ketvirtą laiką, o po trijų greičio ruožų taip pat buvome ketvirti. Aplenkėme Ramūną Čapkauską, bet ir mums, ir visiems netikėtai pralošėme Mindaugui Daunoravičiui. Jis tikrai nustebino ne vieną dalyvį ir žiūrovą“, – pasakojo G. Notkus.

GR4

„Tai buvo naktinis greičio ruožas, prieš kurį organizatoriai padarė „sutraukimą“, kadangi per pirmus tris greičio ruožus dėl gedimų pasitraukė beveik 10 dalyvių. Šiame, naktiniame greičio ruože turėjau įsimintiną kuriozą. Mano „Mitsubishi Lancer Evo IX“ prietaisų skydelyje yra žalia lemputė, kuri užsidega tuomet, kai yra rekomenduojama įjungti aukštesnę pavarą. Dieną ta lempelė netrukdė, tačiau startavus naktį, jau po pirmų metrų pajutau, kad ji taip spigina, jog momentais neįmanoma matyti kelio. Važiuodamas pradėjau ieškoti vairo aukščio reguliavimo svirties. Šturmanas iš karto paklausė, ką aš čia darau. Galiausiai pavyko šiek tiek pakelti vairą, kad lemputė nespigintų į akis. Pagal vairo padėtį toliau važiavau tarsi traktoriaus vairuotojas. Įsivaizduojate jo pozą už vairo?“, – juokėsi G. Notkus.

„Susireguliavęs vairą pradėjau „gazuoti“. Naktį reikia labai pasitikėti šturmanu ir pačiam būti atidžiam. Nors ir turėjome papildomus žibintus, tačiau jie visko neapšviečia. Turėjome čia vieną incidentą. Važiavome asfaltuota siaura atkarpa, kurią iš šonų dengė žemės. Žinoma, kad po kelių automobilių visos tos žemės, kurios iki tol buvo kelkraštyje, atsidūrė ant asfalto. Tame posūkyje nors ir nevažiavome greitai, tačiau slystelėjome krūmų link. Jau maniau, kad varžybos ten ir pasibaigs. Tačiau sumažinau pavarą, „tapkę“ nuspaudžiau iki dugno, praslydome pro tuos krūmus ir medžius bei nurūkome tolyn. Tuo viskas nesibaigė. Dar už poros posūkių sekė ilga, 500 metrų tiesioji, o po jos laukė aštrus posūkis. Sudėtinga atsirinkti stabdymo tašką, kai naktį važiuoji beveik 200km/h greičiu. Stabdyti, aišku, pavėlavome. Nusprendžiau, kad įjungsiu antrąją pavarą tiesiai iš penktos. Kito pasirinkimo nebuvo. Arba ralį baigiame medžiuose, arba stabdome pavaromis ir tikimės, kad greičių dėžė atlaikys. Sucypė padangos, ratai net ėmė šokinėti, tačiau pavyko laiku sulėtėti ir sėkmingai atlikę posūkį nulėkėme toliau. Tas įvykis sukrėtė teigiamai. Nežinau, ar čia adrenalinas sukilo, ar kas, tačiau likusią greičio ruožo dalį įveikėme labai greitai ir „dopo“ finiše parodėme antrą laiką. Vytautą Švedą pavyko įveikti net 10 sekundžių, o štai Martynas Samuitis mus aplenkė 5 sekundėmis“, – sakė sportininkas.

„Pirmą dieną baigėme nuo lyderių atsilikdami 12,5 sekundės ir atsistojome trečioje vietoje. Įdomu ir tai, kad Vytautas Švedas ir Martynas Samuitis po keturių greičio ruožų pademonstravo identiškus laikus. Na, o mes žinojome, kad laukia dar pusė varžybų ir tikėjome, kad galime kilti aukščiau“, – prisiminė ralio meistras.

GR5

„Pirma diena mus nuteikė optimistiškai, todėl penktame greičio ruože pabandėme paspausti. Aišku, klaidų neišvengėme. Po ilgos tiesiosios ir lengvo kairio posūkio sekė aštrus dešinysis. Pajaučiau, kad nebespėsiu ištiesinti automobilio, todėl nuvažiavau tiesiai. Ir ne bet kur, o į ūkininko kiemą. Greitai įjungiau atbulinę pavarą ir dingome iš ten. Nei ūkininkas spėjo sureaguoti, kad buvome apsilankę, nei mums buvo laiko paklausti, ar turi jis lašinių“, – su šypsena apie klaidą pasakojo ralio meistras.

„Pas ūkininką sugaišome brangaus laiko, susinervinau ir kitoje sankryžoje vos nepadariau analogiškos klaidos. Tačiau prabangos daryti tokias klaidas sau leisti jau nebegalėjome. Norėdami atkovoti praloštą laiką vėl maksimaliai vėlai stabdėme ties „šikanu“. Čia galinėmis durelėmis kliudėm šieno ruloną ir jas sulankstėme. Greičio ruožo pabaigoje dar laukė du tramplynai, „metantys“ gana įspūdingai. Per pirmąjį automobilį šiek tiek „prilaikėme“, nešokome, o antrame „atėjome pilnu“. Nušokome tikrai toli. Šiame greičio ruože nuo Vytauto Švedo atsilikome maždaug 10 sekundžių. Tačiau buvome nustebę, kad už mus dar 5 sekundėmis lėčiau atvažiavo Martynas Samuitis su Ramūnu Šaučikovu. Kaip paskui paaiškėjo, jie irgi buvo užsukę pas ūkininką. Vėliau žiūrovai sakė, kad iš 30 automobilių gal tik 3 ekipažai susilaikė nuo pagundos užsukti pas ūkininką. Visi kiti jo kieme atsižymėjo“, – linksmai apie klaidas kalbėjo paskutinio etapo nugalėtojas.

GR6

„Šis greičio ruožas buvo vienintelis iš visų „dopų“, kuris buvo toks pats kaip praėjusiais metais. Jis buvo pakankamai žinomas ir nesudėtingas. Čia mūsų laikas buvo trečiasis. Tačiau nustebino Vytautas Švedas, kuris per 8 kilometrus mums „įvežė“ 8 sekundes. Net nesupratau, kaip tai įmanoma. O mes, kartu su Martynu Samuičiu ir Mindaugu Daunoravičiumi „sutilpome“ į kiek daugiau nei sekundę“, – rezultatą jau matytame „dope“ apibendrino G. Notkus.

GR7

„Septintas greičio ruožas buvo analogiškas penktajam, tačiau šį kartą pasitaisėme stenogramą. Ties ūkininko troba užsirašėme „Prie namo ramiai!!!“. Klaidų nebekartojome, pravažiavome gražiai ir tiksliai. Parodėme antrą rezultatą. Greitesnis buvo tik Vytautas Švedas, aplenkęs mus 4 sekundėmis. Pirmą kartą važiuojant šį „dopą“ Vytautas mums buvo „įvežęs“ 10 sekundžių. Tiesa, po šio greičio ruožo pasivijome Martyną Samuitį ir praktiškai susilyginome su juo. Atsilikinėjome dabar tik 0,2 sekundės. Tai reiškė, kad lieka vienas greičio ruožas, kuriame viskas ir spręsis. Žinojome, jog kuris iš mūsų laimės tą greičio ruožą, tas ir bus aukščiau“, – augančią intrigą apibūdino panevėžietis.

Serviso zonoje – padangų pjaustymas

„Po septintojo greičio ruožo turėjome galimybę užsukti į servisą. Žinojome, kad prieš akis - ilgiausias, sunkiausias ir pats miškingiausias greičio ruožas. Mechanikai vardan geresnio sukibimo ėmė pjaustyti padangų protektorių. Žinojome, kad tame greičio ruože yra vieta, kur bala nuolat pasipildo vandeniu. Nusprendėme paprašyti mechanikų, kad šie papildomai uždengtų oro filtrą. Žinojome, kad šiame greičio ruože turėsime važiuoti „va bank“, todėl norėjome būti garantuoti, kad pervažiavę per balą nesustosime“, – sakė sportininkas.

GR8

„Esu važiavęs 31, 32 kilometrų ilgio greičio ruožus, tačiau beveik 35 kilometrų ir dar tokio „susukto“ greičio ruožo nesu matęs. Pradžia buvo analogiška ketvirtajam greičio ruožui, kurį penktadienį įveikėme naktį. Ta dalis jau buvo pravažinėta, minkšta, todėl važiuoti buvo kiek sunkiau. Greičio ruožo viduryje Martynui Samuičiui pralošinėjome net 8 sekundes. Taip sakė tie, kurie būdami greta trasos sekė rezultatus. Galbūt čia „sužaidė“ tai, kad jo automobilis ir naujesnis, ir galingesnis – „Mitsubishi Lancer Evo X R4“. Tačiau važiuojant pirmoje distancijos dalyje pamačiau stovintį Vytautą Švedą. Jo automobiliui buvo keičiamas ratas. Tuomet supratau, kad tarp manęs ir Martyno Samučio kova vyksta ne dėl antros, o dėl pirmos vietos absoliučioje įskaitoje. Tai suteikė motyvacijos lėkti dar greičiau. Važiavome maksimaliu tempu, praktiškai ties savo galimybių riba. Išnaudojome kiekvieną kelio elementą, „leidome“ automobilį „nuo krašto iki krašto“. Ne sykį per plauką slydome šalia medžių, o viename iš posūkių galiniu ratu kliudžiau ir nuverčiau kelio ženklą“, – apie bekompromisę kovą kalbėjo G. Notkus.

„Trečiame ketvirtadalyje trasos distancijos mūsų laukė ta didelė bala, kuriai serviso zonoje ir ruošėmės. Galvojau, ar „kalti“ per ją „pilnu gazu“, ar šiek tiek sulėtinti. Bijojau, kad toje baloje nepasibaigtų mūsų ralis, tačiau su šturmanu jau buvome sutarę, kad važiuojame „va bank“ ir nėrėme į tą balą. Šonu slydome link medžių, stiklą užpylė vanduo. Vienu metu nesupratau, ar dar važiuojame keliu, ar jau slystame į medžius. Staiga pajutome, kad atsirėmėme į kelkraštį ir grįžome į kelią. Pažeminau pavarą ir – „pašol“, – apie maudynes baloje ir laimingą išsikapstymą iš vandens spąstų pasakojo sportininkas.

„Po tos vietos prasidėjo pušynas su labai daug kalniukų. Buvo daug skaitymo Daliui. Važiavome net suprakaitavę. Vos spėjome sukioti vairą iš posūkio į posūkį. Buvo tiek „milimetrofkių“, kad net nebežinau apie kurią pasakoti. Nepaisant visų incidentų, po finišo turėjome dar vieną nemalonią situaciją. Įsivaizduokite, link finišo važiuoji tiesiąja, o iškart po finišo seka aštrus, 90 laipsnių posūkis. Spausti juk norisi iki pat finišo. O tai darėme stabdymo kelio sąskaita. Kirtus finišo liniją pagalvojau, kad čia jau bus „rally finish“ (liet. ralio pabaiga). Mačiau, kaip vis labiau artėjome prie pušies. Galiausiai čiuoždami link medžio susistūmėme daug žemių. Tai mus kiek sustabdė ir kontakto su pušimi išvengėme“ – sakė lenktynininkas.

„Po finišo pamatėme, kad Martyno Samuičio laikas aštuntame greičio ruože buvo 19 minučių ir 45 sekundės. Tuomet teisėjas tarsi sulėtintame filme ėmė rašyti mūsų laiką ir netrukus pamatėme 19 minučių ir 41 sekundės laiką. Tai mums reiškė pergalę. Abu su šturmanu automobilyje pradėjom šaukti tarsi išprotėję. Iš džiaugsmo negalėjome patikėti tuo, ką pasiekėme. Tiek daug metų bei pastangų įdėta ir pagaliau - tikslas nugalėti absoliučiai pasiektas. Abu su šturmanu buvome euforijoje“, – pergalės momentus žodžiais atspindėjo G. Notkus.

„Netrukus sutikome Martyną Samuitį. Jis paklausė, kaip mums sekėsi. Pasakėme, kad aplenkėme jį trimis sekundėmis. Oponentas mus pasveikino, tačiau jo akyse matėsi apmaudas. Sveikinimų sulaukėme ir iš kitų. Ranką paspaudė ir Ramūnas Čapkauskas, ir Vytautas Švedas. Beje, Vytautas per apdovanojimų ceremoniją palinkėjo ir toliau taip „varyti“, bet tik tose varžybose, kur nebus jo. Aišku, tą paskutinį Vytauto sakinį, kiek tai pavyks, stengsimės ignoruoti“, – šypsojosi pirmos vietos nugalėtojas.

„Klasėje likome ketvirti ir nuo Martyno Samuičio atsilikome 3,5 taško. Nors šio sezono pabaiga mums buvo įspūdinga - pasiekėme dvi antras ir vieną pirmąją vietą - tačiau metų pradžioje kamavę gedimai ir problemos kiek sukomplikavo mūsų padėtį klasėje. Nebaigėme „Halls winter rally“, „Rally Saulė“ ir „300 lakes rally“ varžybų. Žiemą mus dėl tam tikrų niuansų iš varžybų pašalino, „Saulėje“ už vėlavimą į laiko kontrolę daugiau nei 15 minučių irgi buvome diskvalifikuoti, o Zarasuose „sugedo stogas“. Gaila, kad ši sėkminga sezono pabaiga nekompensavo prarastų taškų ankstesniuose etapuose“, – kalbėjo lenktynininkas.

Sezono pabaigos tradicijų nelaužys

„Ralio sezoną tradiciškai baigsime Estijoje, „Saaremaa“ ralyje, kuris vyks savaitgalį Saremos saloje. Esame geros formos, automobilis nesulaužytas, todėl sieksime pakovoti dėl pirmos vietos klasėje ir bandysime patekti į absoliučios įskaitos dešimtuką tarp 150 dalyvių. Ši „Saaremaa“ man ketvirtoji. Važiuosiu su savo senuoju šturmanu Dainiumi Alekna. Iki šiol su juo Estijoje jau esame važiavę du kartus ir tą ralį jau, galima sakyti, pažįstame. Ten labai pakili atmosfera. Prieš startą vaikai prašo autografų, nori nusifotografuoti. Organizatoriai rūpinasi ir nuolat klausinėja, ar nieko netrūksta. Tai yra tarsi šventė visai salai ir visi džiaugiasi, kad joje dalyvauja ir lietuviai. Net per „Facebook“ man jau rašė estai, ralio fanai, kurie klausė, ar šiemet vėl atvažiuosime palenktyniauti. Estijoje žada važiuoti ir dar keli lietuvių ekipažai. Tikimės, kad gerai praleisime laiką ir pasieksime sau keliamus tikslus“, – optimistiškai apie būsimą paskutinį metų ralį kalbėjo absoliutus „Rally Classic“ nugalėtojas Giedrius Notkus.

Už straipsnio nuotraukas širdingai dėkojame „Greičio linija“, „98.lt“, „Speed zone“, „Wellman Rally Team“, „NJ Foto“, „fotodarius.lt“, Egidijui Babeliui.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: taisyklių nesilaikysiu, ką man pasakysi? (24)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – vaismedžių sodas (5)

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginį, kad šiuolaikinė mokykla – tai nuolat besikeičianti mokykla, antrieji mokinių ir mokytojų namai. Siekiant, kad tie namai būtų jaukūs, turi prisidėti visa bendruomenė.

Chalato kišenėje nešiota katė į namus atnešė džiaugsmą (32)

Kisiūnė – katė, kuri į namus atnešė daug juoko ir švelnumo. „Normalų“ vardą bandėme sugalvoti porą mėnesių, pasitelkę net aplinkinius žmones, tačiau nieko įspūdingo sugalvoti nepavyko ir ji tapo tiesiog Kisiūne.

Lietuvos vairuotoją nustebino orai Lenkijoje: nufilmavo sniegą (5)

Piktinatės, kad pavasaris niekaip neateina? Lietuvoje orai bent jau geresni nei Lenkijos pietvakariuose – pasak DELFI skaitytojo Almanto, penktadienio rytą ten kaip reikiant snigo. Šį vaizdelį skaitytojas nufilmavo ir pasidalijo juo su DELFI Piliečiu.

Nufilmavo šviesoforo signalų „nepažįstantį“ vairuotoją: gerai, kad pėstieji neįžengė į sankryžą (16)

„Jei pėstieji būtų anksčiau įžengę į sankryžą, pasekmės galėjo būti daug liūdnesnės“, – DELFI rašė skaitytojas Ugnius, pasidalinęs vaizdo įrašu, kuriame užfiksavo įžūlų vairuotoją. Šis nusprendė, kad jam šviesoforo signalo galima nepaisyti.