Nuomonė. Nebijokime imigrantų – prisiminkime LDK laikus

 (38)
Lietuva turi ilgas ir garbingas tolerancijos bei multikultūrizmo tradicijas, tačiau dažniausiai įvairūs save patriotais vadinantys žmonės Lietuvą nori matyti kaip užsisklendusią tautinėje kultūroje valstybę. Atrodo, kad didžioji visuomenės dalis bijo ne tik imigrantų bei kitų religijų, bet ir pačių lietuvių, kurie skelbia progresyvias idėjas, o tai yra pavojus sėkmingam valstybės vystymuisi.
© Reuters/Scanpix

Pamirštama, kad daugelį amžių Lietuvą kūrė daugiatautė ir atvira visuomenė.

Dar pagoniškos Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1275 –1341 m.) kreipėsi į krikščioniškąją Europą kviesdamas amatininkus, žemdirbius, pirklius ir riterius apsigyventi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nepriklausomai nuo jų tikėjimo. Kitas didysis kunigaikštis Vytautas (1350–1430 m.) Lietuvoje apgyvendino ne tik karaimus, bet suteikė religinę laisvę ir kitas laisvųjų žmonių teises žydams, kai tuo tarpu kitur Europoje jie buvo negailestingai persekiojami. Vėliau Vilnius buvo net pramintas Šiaurės Jeruzale.

Vytautui išplėtus LDK teritoriją „nuo jūros iki jūros“, didelę dalį Lietuvos visuomenės sudarė slavai, kurie buvo ir stačiatikiai. Dėl tolerantiškos lietuvių didikų politikos šiandien baltarusiai ir dalis ukrainiečių LDK istoriją vertina kaip savo. Tai daug ką pasakantis dalykas, nes sunku istorijoje rasti tokių atvejų, kai tautos buvusią okupacinę valstybę priima kaip savą.

Dar vienas ryškus istorinis momentas yra ir XVI-XVII a., kai Europoje vyko kruvinos kovos tarp katalikų ir protestantų dėl tikėjimo tiesų. LDK išsiskyrė didesniu pakantumu kitoniškumui ir šios dvi tikėjimo srovės sugyveno pakankamai taikiai, palyginus su Vakarų Europa, kur vyko negailestingos masinės skerdynės.

Taigi nuo pat viduramžių Lietuva pasižymėjo išskirtine tolerancija ir multikultūriškumu. Pagonys, įvairūs krikščionys, slavai, vokiečiai, karaimai, totoriai, žydai gyveno šalia vieni kitų ir sudarė margaspalvę visuomenę, kuri vienu metu sugebėjo ne tik sukurti didžiausią valstybę Europoje, bet ir antroji pasaulyje priėmė Konstituciją (1791 m.), įtvirtinančią žmogaus laisves ir teises.

Šiandien globaliame ir dinamiškame pasaulyje ateitis priklauso tik toms visuomenėms, kurios sugebės užauginti laisvai ir drąsiai mąstančius piliečius. Todėl nereikia bijoti, jeigu norima įsivežti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos imigrantus, kurie praturtintų tiek ekonomiką, tiek Lietuvos kultūrą.

Kitoniškumo baimė, ar tai būtų kita tautybė ar idėja, veda prie valstybės stagnacijos ir galiausiai virtimu civilizacijos pakraščiu. Lietuva, norėdama išlikti, privalo pasimokyti iš savo didžiųjų kunigaikščių ir vėl tapti atvira visuomene ir drąsiai priimti pasaulį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Paspėliokite. Kiek gauna įmonės darbuotojas? (13)

Po to, kai pasklido informacija apie tai, kad kiekvienas gali viešai internete patikrinti, koks yra vienoje ar kitoje įmonėje mokamas vidutinis atlyginimas, daugybė žmonių ėmė tikrinti, kokia situacija yra jų darbovietėje. Natūralu, kad vidutinis atlygis nebūtinai atspindi realią situaciją, nes jį skaičiuojant įtraukiami ir aukščiausias, ir žemiausias pozicijas užimančių žmonių atlyginimai, kurie gali itin skirtis. Vis dėlto, kviečiame į visa tai pažiūrėti ne taip rimtai ir paspėlioti, kiek uždirba DELFI Piliečiui parašę darbuotojai.

Akibrokštas poliklinikoje: vaizdas filmuke „Maša ir lokys“ atėmė žadą (510)

Vieną vasario rytą Vilniaus Šeškinės poliklinikoje apsilankęs Donatas Jokūbaitis buvo itin nemaloniai nustebintas. Vyriškiui nuotaiką sugadino ne eilės ar personalo elgesys, o tai, ką jis išvydo per poliklinikos televizorių pacientams rodomoje filmuko „Maša ir lokys“ serijoje. Joje vaikams skirto filmuko herojė buvo rodoma užsimaukšlinusi kaip iš akies trauktą NKVD, SSRS egzistavusios institucijos, represinės žinybos darbuotojo kepurę („tetrūksta“ ant originalo esančio kūjo ir pjautuvo). Poliklinika už įvykusį nesusipratimą atsiprašo.

Kitokie pasivaikščiojimai. Vilkikai Berlyno centre ir vokiškos „Užgavėnės“ (1)

Berlyno centras. Garsioji Kurfürstendamm gatvė, kurioje – Kaiserio Vilhelmo atminimo bažnyčia (prie jos praėjusių metų gale įvyko teroro išpuolis), KaDeWe, kino teatrai, viešbučiai, įprastai sekmadienį būna kaip išmirusi. Tačiau kitokia ji buvo vasario 19 d., kai vokiečiai Berlyno Vakaruose šventė savo užgavėnes (Fasching karnavalas).

Fotografo nuotraukose – ryškūs benamių Vilniaus kačių portretai (24)

Kai kurie gatvėse besiglaudžiančias kates paprasčiausiai praeina, kiti – gelbėja, o ne kartą savo Vilniaus fotografijomis sostinės gyventojus žavėjęs Gabrielius Khiterer nusprendė jas įamžinti neįprastoje nuotraukų serijoje. Ją sudaro išraiškingi kačių portretai, kurie jau spėjo sulaukti internautų dėmesio.

Pasibaisėjo žmonių reakcija į girtą vyrą parduotuvėje (79)

Aš noriu tik pasakyti ačiū vyrui, kuris parodė, kad dar yra pilietiškų žmonių, ir kad tik dėl tokių žmonių gali jaustis saugus parduotuvėje.