Nuomonė. Nebijokime imigrantų – prisiminkime LDK laikus

 (38)
Lietuva turi ilgas ir garbingas tolerancijos bei multikultūrizmo tradicijas, tačiau dažniausiai įvairūs save patriotais vadinantys žmonės Lietuvą nori matyti kaip užsisklendusią tautinėje kultūroje valstybę. Atrodo, kad didžioji visuomenės dalis bijo ne tik imigrantų bei kitų religijų, bet ir pačių lietuvių, kurie skelbia progresyvias idėjas, o tai yra pavojus sėkmingam valstybės vystymuisi.
© Reuters/Scanpix

Pamirštama, kad daugelį amžių Lietuvą kūrė daugiatautė ir atvira visuomenė.

Dar pagoniškos Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1275 –1341 m.) kreipėsi į krikščioniškąją Europą kviesdamas amatininkus, žemdirbius, pirklius ir riterius apsigyventi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nepriklausomai nuo jų tikėjimo. Kitas didysis kunigaikštis Vytautas (1350–1430 m.) Lietuvoje apgyvendino ne tik karaimus, bet suteikė religinę laisvę ir kitas laisvųjų žmonių teises žydams, kai tuo tarpu kitur Europoje jie buvo negailestingai persekiojami. Vėliau Vilnius buvo net pramintas Šiaurės Jeruzale.

Vytautui išplėtus LDK teritoriją „nuo jūros iki jūros“, didelę dalį Lietuvos visuomenės sudarė slavai, kurie buvo ir stačiatikiai. Dėl tolerantiškos lietuvių didikų politikos šiandien baltarusiai ir dalis ukrainiečių LDK istoriją vertina kaip savo. Tai daug ką pasakantis dalykas, nes sunku istorijoje rasti tokių atvejų, kai tautos buvusią okupacinę valstybę priima kaip savą.

Dar vienas ryškus istorinis momentas yra ir XVI-XVII a., kai Europoje vyko kruvinos kovos tarp katalikų ir protestantų dėl tikėjimo tiesų. LDK išsiskyrė didesniu pakantumu kitoniškumui ir šios dvi tikėjimo srovės sugyveno pakankamai taikiai, palyginus su Vakarų Europa, kur vyko negailestingos masinės skerdynės.

Taigi nuo pat viduramžių Lietuva pasižymėjo išskirtine tolerancija ir multikultūriškumu. Pagonys, įvairūs krikščionys, slavai, vokiečiai, karaimai, totoriai, žydai gyveno šalia vieni kitų ir sudarė margaspalvę visuomenę, kuri vienu metu sugebėjo ne tik sukurti didžiausią valstybę Europoje, bet ir antroji pasaulyje priėmė Konstituciją (1791 m.), įtvirtinančią žmogaus laisves ir teises.

Šiandien globaliame ir dinamiškame pasaulyje ateitis priklauso tik toms visuomenėms, kurios sugebės užauginti laisvai ir drąsiai mąstančius piliečius. Todėl nereikia bijoti, jeigu norima įsivežti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos imigrantus, kurie praturtintų tiek ekonomiką, tiek Lietuvos kultūrą.

Kitoniškumo baimė, ar tai būtų kita tautybė ar idėja, veda prie valstybės stagnacijos ir galiausiai virtimu civilizacijos pakraščiu. Lietuva, norėdama išlikti, privalo pasimokyti iš savo didžiųjų kunigaikščių ir vėl tapti atvira visuomene ir drąsiai priimti pasaulį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (50)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (128)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.