Ar tikrai, mes teisingai suvokiame, kas yra moralė ir ar čia nekvepia kažkokiais nežinia iš kur ištrauktais moraliniais standartais (o tiksliau, dvigubais standartais)? Nes prisiminkime seną gerą anekdotą apie masturbaciją - tai nėra genocidas, kad ir kam tai atrodytų didžiausia pasaulyje nuodėmė.
Nelieka nieko, kaip tik pacituoti tokią DELFI Piliečio autorės nuomonę: „Mano manymu, abortas turėtų būti legalus tik tada, kai nėštumas turi didelę grėsmę moters sveikatai arba vaisius yra išsigimęs. Tokius atvejus, nors ir kaip skaudu, pateisintų žmonės ir pati valstybė. Išprievartavimo atvejis, nors ir koks yra sunkus, bet moteris privalo atsiminti vieną dalyką - kad vaikas nėra niekuo dėtas. Visi turime laisvę į gyvybę. Moters laisvė negali kirstis su vaiko laisve“.
Čia yra svarbiausi keli momentai: jei vaisius yra išsigimęs, reiktų pirmiausia paklausti savęs - kur yra kažkokie standartai ir laisvės, kad išsigimęs vaisius jau nebenori gyventi? Kodėl staiga normalus vaisus turi savo laisves, teises, nors dar neturi nei vardo nei paso, o štai jei vaisius yra išsigimęs, jau nebeturi teisės gyventi? Ar čia nekvepia žmogžudyste? Ar žudyti nesveikus žmones normalu?
O dėl išprievartavimo, tokiais standartais remiantis, reikėtų tikriausiai prievartautoją ir auką priverstinai sutuokti, jog galėtų sėkmingai ir laimingai šeimoje gyventi, bei ugdyti vaiko laisves. Bet tik tada, kai prievartautojas išeis iš kalėjimo, o aukai bus suteikta gera gydymo dozė bei reabilitacija (jau nekalbant apie tai, kad reikės priversti motiną tą vaiką pripažinti kaip savo).
Dvigubi moralistų standartai
Visų pirma, norėčiau priminti, kad moteris priima sprendimą, ar jai gimdyti ar ne. Vaiko dar nėra, kol jis yra vaisius. Jis neturi vardo, pilietybės - jo nėra. Todėl jis neturi jokių teisių ir laisvių. Taip, tai užsimezgusi gyvybės forma, bet tai nėra asmuo, pilietis - tai kol kas ląstelės. Kodėl, kaip minėta autorė teigia, vienos ląstelės geresnės už kitą?
Kodėl galimas abortas, jei gali kilti motinai pavojus? Tai vistiek žmogžudystė. Tai ta pati žmogžudystė, tik „lengvinančiomis aplinkybėmis“. Kodėl čia nešnekame apie moralės normas? Motina gal išgyvens, kam žudyti vaiką ir jo laisves? Pagal šią teoriją, jei moteris nėščia patyrė persileidimą, ją reiktų teisti už netyčinę žmogžudystę.
O gal tiesiog užteks primesti visokias patogias ribas demagogijai. Gal pradėkime kreipti dėmesį į žmogaus tikrąsias teises? Kodėl mes giname gyvūnų teises, bet tuo pačiu ryjame mėsainius ir visą kitą mėsą? Arba giname išskirtinai kelis atvejus, nes šuniukai, kačiukai gražūs ir pūkuoti, o kiaulės tai jau nebe? Kodėl staiga žudant išsigimusį „vaiką“ arba kai gali mirti motina, tai jau nebe žmogžudystė? Tai varykim iki galo.
Tokie rašytojai turi prisiminti vieną reikalą - jie nėra atsakingi už tuos vaikus, jiems svarbu tik turėti kažkokias moralės normas ir primesti kitiems. Kodėl kalbama apie vaiko laisvę, kol jis dar negimęs, bet staiga visiems ant to vaiko pasidaro „vienodai“, kai tik jis gimsta - nei kokiomis sąlygomis jis gyvens, nei kas jo tėvai, nei ar išvis jo kas nori? Už tai dvigubų standartų puoselėtojai jau neprisiima atsakomybės.
Pareiškimai, kad moteris turi prisiminti, jog vaikas niekuo dėtas ir moters laisvė yra nulinė, nes kitu atveju tai žmogžudystė, yra tolygu moterį sulyginti su inkubatoriumi, kuris neturi jokio pasirinkimo, jokių teisių, tik aparatas perėti palikuonis (na, nebent yra tikimybė, kad inkubatorius sulūš, tai tada galima žudyt).
Kaip pasakė George Carlin, „ne kiekvienas apvaisinimas nusipelnė vardo“, tad gal palikime spręsti tai moteriai? Nes juk jei reikės už tą vaiką atsakyti visą gyvenimą, o ne tokių dvigubų standartų propaguotojom. Ir kartais, šiame negailestingame pasaulyje geriausias sprendimas, kad vaikas iš viso negimtų. Ir mes tai palaikome, o kad mes palaikome žmogžudystę, jūs patys sugalvojote.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!