- Ar šiemet tikėjotės tokios rekordinės stojančiųjų gausos?
Šiemet iš tiesų sulaukta didelio stojančiųjų skaičiaus. Per bendrąjį priėmimą iš viso registravosi 38,4 tūkst. – tai trimis tūkstančiais daugiau nei 2010 m., nors vidurines mokyklas baigusiųjų skaičius tiek šiemet, tiek pernai buvo panašus.
Ypač pagausėjo pirmakursių, kurie mokyklas baigė anksčiau. Jei įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas tiesiai po vidurinės mokyklos baigimo skaičius šiemet buvo panašus kaip pernai – apie 23,5 tūkst., tai mokyklas baigusių anksčiau procentas tarp visų įstojusiųjų, LAMA BPO duomenimis, šiemet buvo rekordinis – 8,1 tūkst. arba 26 procentai visų pasirašiusių studijų sutartis.
Tokia stojančiųjų gausa rodo, kad Lietuvos jaunimas nusiteikęs siekti aukštojo mokslo savo šalyje. Turime žinių, kad studijuoti į Lietuvą grįžta ir paragavusieji studijų užsienyje. Rinkdamiesi studijas ne iškart po mokyklos baigimo žmonės dažnai būna savo sprendimą svariau apgalvoję, nei pasirinkusieji įprastą kelią po vidurinės tiesiai į aukštąją mokyklą.
- Socialinių mokslų populiarumas nesikeičia, o įsidarbinimo galimybės kaip visada žemos. Ar ruošiatės mažinti krepšelių skaičių, ar kaip nors riboti stojančiųjų skaičių?
Jau keletą metų esame sumažinę valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius teisės, vadybos krypčių grupėse, kur darbo rinka konstatuoja specialistų perteklių ir yra daug besirenkančių mokamas studijas. Siekiame kuo geriau informuoti moksleivius, kad rinkdamasis studijas jaunas žmogus sprendimą darytų gerai apgalvojęs, o ne aklai sekdamas studijų madomis.
Kita vertus, jei individas nori rinktis mokamas studijas ir yra įsitikinęs, kad gebės susirasti darbą ar susikurti sau darbo vietą, tokia galimybė jam yra sudaryta.
- Lietuvoje vien valstybinių universitetų yra 14. Kokius turite planus mažinti tą skaičių, arba galbūt kitom priemonėm didinti aukštųjų mokyklų efektyvumą?
Siūloma, kad Vilniuje ir Kaune esančios mokslo ir studijų pajėgos būtų sutelktos siekiant vieno stipraus tarptautinėje erdvėje matomo universiteto viename mieste. Per kelis etapus į vieną universitetą Vilniuje iki 2015 m. susijungtų VU, VPU ir VGTU, į vieną universitetą iki 2017 m. Kaune – visos čia veikiančios valstybinės aukštosios mokyklos ir filialai.
Konsoliduoti universitetus skatina ne tik ženklus studentų skaičiaus mažėjimas artimiausioje ateityje – dėl demografinių tendencijų iki 2020 m. bendras studentų skaičius smuks daugiau nei 40 proc. Universitetų tinklo optimizavimas sudarytų sąlygas mūsų aukštojo mokslo atsinaujinimui ir sukurtų prielaidas Lietuvoje atsirasti universitetui, kuris atitiktų geriausių Europos ir pasaulio universitetų lygį, patektų į „geriausiųjų klubą“.
Diskusijos dėl universitetų optimizavimo jau prasidėjo. Numatoma darbo grupės pasiūlytą planą aptarti su universitetų rektoriais, akademinėmis bendruomenėmis. Plačiau jis bus aptartas ir LR Seime, nes būtent Seimas, kaip universitetų steigėjas, išklausęs įvairias nuomones turės apsispręsti dėl pertvarkos siūlymų įgyvendinimo.
- Ar esate patenkinti kolegijų rezultatais? Gal ruošiatės didinti krepšelių vietas kolegijose, ar skirti kitokią paramą?
Prieš pradedant aukštojo mokslo reformą valstybės finansuojamų studijų vietų santykis universitetuose ir kolegijose skyrėsi vos ne dvigubai universitetų naudai, šiuo metu skaičiai yra apylygiai. Tai padaryta siekiant išlyginti disbalansą, egzistavusį mūsų šalies povidurinio švietimo sektoriuje.
Studijų finansavimas krepšelio principu leidžia universitetams ir kolegijoms geriau identifikuoti savo išskirtines puses, specifiką, programas, į kurias nori sutelkti dėmesį ir stiprinti. Kolegijos jau keleri metai dalyvauja bendrajame priėmime kartu su universitetais. Kasmet jos vis labiau įsitvirtina ir yra žinomos kaip praktišką išsilavinimą teikiančios aukštosios mokyklos – jos sėkmingai bendrauja su darbdaviais, lanksčiai reaguoja į darbo rinkos pokyčius, daugiau dėmesio skiria praktikai.
Keletą pastarųjų metų technologijos ir kitoms mažiau tarp stojančiųjų populiarioms, bet valstybei ir darbo rinkai reikalingoms studijoms populiarinti buvo skiriamos nuo studijų krepšelių atlikusios lėšos. Ši praktika pasiteisina – anksčiau likdavusios laisvos studijų vietos dabar užpildomos.
Dėl visų šių priežasčių stebime tendencijas, kad kai kurias kolegijų studijų programas stojantieji renkasi labiau nei panašias universitetuose. Daug stojančiųjų kolegijas nurodo tarp pirmųjų pozicijų, į kurias pretenduoja. Ryškėja kolegijų sektoriaus lyderiai. Kai kuriose kolegijose konkursinio balo kartelė yra pakilusi į aukštesnį lygį nei kai kurių universitetinių studijų.
- Kaip vertinate praėjusios rotacijos rezultatus?
Aukštųjų mokyklų pateikti duomenys rodo, kad po dviejų metų vykdant valstybės finansavimo rotaciją universitetuose įvyko maždaug dviejų procentų persiskirstymas.
Kolegijose rotacija vyko aktyviau – valstybės finansavimo neteko apie 8 proc. stojant gavusiųjų studijų krepšelius, jų vietos atiteko apie 9 proc. už mokslą mokėjusių studentų.
Įvykusi rotacija parodė, kad į aukštąsias mokyklas įstoja motyvuoti studentai, vertinant studijų rezultatus matyti, kad studentai studijuoja apylygiai.
Valstybės finansavimo perskirstymas natūraliai vyko ir iki rotacijos. Universitetuose per dvejus metus studijų krepšelių neteko apie 13 proc. įstojusiųjų, į jų vietas perėjo 7 proc. mokėjusių už studijas. Kolegijose valstybės finansavimą prarado 14 proc., į jų vietas priimta 11 proc. įstojusių į mokamas studijas.
- Reformos pradžioje buvo skelbti pažadai mokomoje vietoje studijuojančiam studentui gražinti įmokas, jeigu rotacijos metu pereis į valstybės finansuojamą vietą. Ar ministerija atras lėšų ištesėti šitą pažadą?
Rotacija ir mokesčio už studijas kompensavimas yra du atskiri, vienas kitą papildantys veiksmai.
Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad iki 10 proc. geriausiai valstybės nefinansuojamose vietose besimokančių studentų mokestis už studijas gali būti kompensuojamas – procentus skaičiuojant nuo studijų krepšelių skaičiaus. Kompensavimas vykdomas po dvejų bakalauro ir vientisųjų studijų metų ir po likusio studijų laikotarpio.
Mokesčio už studijas kompensavimui šiemet skiriama 11,413 mln. litų. Pagal esamas valstybės finansines galimybes kompensacijas planuojama mokėti apie 5 procentams geriausiųjų. Preliminariai skaičiuojama, kad jas galėtų gauti virš 900 kolegijų ir universitetų studentų. Tikslių skaičių, kiek studentų gaus kompensacijas, iš anksto nustatyti neįmanoma dėl skirtingų studijų kainų.
Spalio pabaigoje aukštosios mokyklos teikia studentų skaičius, Valstybinis studijų fondas vykdys kompensavimo procesą. Studentai apie gautą kompensaciją bus informuoti individualiai. Planuojama, kad pirmosios kompensacijos studentus pasieks lapkričio mėnesį.
- Kaip ministerija žiūri į dirbančius studentus? Ar numatoma kaip nors padėti suderinti studijas su darbu?
2009 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme įteisintos dvi studijų formos – nuolatinė ir ištęstinė. Valstybės finansavimą gali gauti studijuojantys bet kuria iš jų. Ištęstinė studijų forma skirta tiems, kurie dirba ir gali studijuoti mažiau intensyviai.
Vykdant reformą įvesta valstybės remiamų paskolų sistema sudaro galimybes pasiskolinti studijoms lengvatinėmis sąlygomis tiek gyvenimo išlaidoms, tiek mokesčiui už studijas – tuo atveju, jei studentas neįstojo į valstybės finansuojamą ir rinkosi mokamą vietą. Tai padaryta siekiant užtikrinti, kad norintys atsidėti studijoms turėtų tam kuo geresnes sąlygas.
- Ar numatoma didinti stipendijų fondą?
Stipendijų dydžiai paprastai nustatomi pagal bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį – jam keičiantis kistų ir stipendijos. Iki studijų reformos socialinės ir skatinamosios stipendijos buvo bendrame katile. 2008 m. pakėlus socialinę stipendiją iki 390 litų (3 BSI) socialinių stipendijų poreikis „suvalgydavo“ skatinamosioms stipendijoms skirtas lėšas.
Vykdant mokslo ir studijų reformą šios dvi stipendijų rūšys buvo atskirtos. Socialines stipendijas moka Valstybinis studijų fondas, o lėšos skatinamosioms stipendijoms yra įskaičiuotos į studijų krepšelį – dėl jų dydžio ir gavėjų skaičiaus sprendžia pačios aukštosios mokyklos. Mūsų pozicija – siekiant, kad skatinamosios stipendijos iš tikrųjų atliktų savo funkciją, geriau jas mokėti mažesniam kiekiui studentų, bet didesnes.
Šiais metais ypač padaugėjo prašančiųjų socialinių stipendijų. Iki šiol jos buvo mokamos visiems, kurie atitiko būtinus kriterijus. Rudenį studentai pateikė taip pat daug paraiškų. Jei turimų lėšų nepakaks, Valstybinis studijų fondas numato vadovautis prioritetiniais kriterijais ir skirti stipendijas tiems, kuriems jų labiausiai reikia.
Šiais metais pertvarkėme papildomas doktorantūros stipendijas už akademinius pasiekimus. Aktyviai vykdantys mokslinius tyrimus doktorantai bus skatinami stipendija, kurios dydis gali siekti iki 1040 litų (8 BSI) per mėnesį. Iki šiol geriausi doktorantai galėjo pretenduoti į daug mažesnes – iki 390 litų (3 BSI) – mokslines stipendijas.
Po dvejų metų pertraukos vėl teikiamos LR prezidentų stipendijos geriausiems studentams. Jų skaičius buvo padidintas nuo 6 iki 30 – po penkias visoms šešioms studijų sritims. Jas nuo šiol gali gauti ne tik universitetų, bet ir kolegijų studentai. Prezidentinės stipendijos dydis išaugo1 BSI – dabar jos siekia 650 litų bakalauro ir 910 litų magistrantūros studentams.
- Kaip sekasi vykdyti slėnių kūrimo programą? Ar įmonės ir investuotojai noriai įsitraukia į procesą?
Esame įpusėję antrąjį mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimo etapą. Pirmiausia buvo atlikta mokslo institucijų pertvarka išskiriant perspektyviausias mokslinių tyrimų kryptis ir sujungiant institucijas į stambesnius, geriau matomus mokslinių tyrimų centrus. Šiuo metu vyksta antrasis – finansinių investicijų – etapas: aktyviai vykdomos laboratorijų ir mokslo centrų renovacijos ir statybos, įsigyjama naujausia ir moderniausia mokslinė įranga.
Apie ateitį galvojantis verslas dar pačioje slėnių kūrimo pradžioje yra pareiškęs norą bendradarbiauti su naujausią įrangą turinčiomis institucijomis joms užsakant mokslinius tyrimus ir realizuojant bendrus aukštų technologijų projektus. Prie pradinių slėnių finansavimo projektų verslas prisideda nedidele dalimi – iki 5 procentų nuo bendros sumos. Ir tai yra suprantama. Iš pradžių turime pertvarkyti valstybės mokslo potencialą ir struktūrą ir paruošti reikiamą dirvą intelektinių produktų kūrimui ir komercinimui.
Svarbu nepamiršti ir dar vieno mokslo, studijų ir verslo trikampio dėmens – studijų. Su nauja šiuolaikiška slėniuose veiksiančia aparatūra ir įranga bus supažindinami studentai, čia jie galės įgyti praktinių įgūdžių, tokiu būdu kils ir studijų kokybė. Tikimasi, kad studijų metu su naujausiomis mokslo ir verslo tendencijomis susidūrę absolventai patys steigs pumpurines aukštų technologijų verslo įmones.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ūkio ministerija taip pat yra įsteigusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA), kurios uždavinys yra ieškoti būdų, finansavimo modelių, skatinančių kuo aktyvesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Viena iš puikių strateginio vystymo galimybių yra Informacinių technologijų plėtra. Puikiai išvystyta šviesolaidžio infrastruktūra ir reliatyviai pigi technologinė bazė yra patraukli investicija. Ar informatikai gali tikėtis išskirtinio dėmesio, o gal yra kitos prioritetinės sritys?
Vienas iš šiuo metu įgyvendinamų slėnių projektų tiesiogiai susijęs su informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtra – tai vadinamasis superkompiuteris. Vilniuje „Santaros“ slėnyje kuriamas Informacinių technologijų atviros prieigos centras, jungiantis geografiškai nutolusius kompiuterinius resursus. Toks virtualus superkompiuteris galės spręsti dideliems skaičiavimo resursams imlius uždavinius, jį turint bus galima aktyviai įsijungti į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus.
Šiemet matome stojimo į IRT programas suaktyvėjimą. Palyginę 2010 ir 2011 m. priėmimą galime konstatuoti, kad šiemet vos ne dvigubai padidėjo studijų krepšelių skaičius IRT studijų programose kolegijose, universitetų bakalauro pakopoje jis augo beveik 40 proc., magistro pakopoje – 20 proc. Dar neturėdami galutinių duomenų apie mokančius už studijas jau matome, kad bendras priėmimo skaičius šiemet jau perkopė per 2100 ir 30 proc. viršija pernykštį.
Galima teigti, kad prie tokių rezultatų prisidėjo technologijos ir fizinių mokslų studijų populiarinimas ir į šalį atėjusios darbdavių investicijos.
- Kokius artimiausius reformos žingsnius ruošiatės pradėti įgyvendinti?
Aktualiausi reformos žingsniai – universitetų tinklo optimizavimas, išorinis aukštųjų mokyklų vertinimas, naujas mokslo rezultatų vertinimas, nuo kurio priklausys tolesnis mokslo ir studijų institucijų finansavimas, europinio studijų kredito kaip į rezultatus orientuotų studijų įvedimas, studijų tarptautiškumo aktyvinimas pritraukiant užsienio studentus ir dėstytojus, kuriant ir vykdant jungtines studijų programas su užsienio universitetais, didinant programų užsienio kalba skaičių.
Toliau bus investuojama į studijų kokybės kėlimą ir tarptautinio lygio mokslo standarto įtvirtinimą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vykdoma ES lėšų panaudojimo skaidrumo ir efektyvumo stebėsena, reformos vyksmo priežiūra, vertinimas ir tobulinimas.
Artimiausiuose planuose numatoma patvirtinti tikslinio studijų finansavimo tvarką, skirtą tarp stojančiųjų nepopuliarioms, bet valstybei reikalingoms studijų programoms.
- Gal turite ką nors palinkėti studentams?
Esate mūsų šalies ateitis. Kokie būsite jūs, tokia bus Lietuva. Būkite iniciatyvūs ir atkaklūs, reikalaukite ir siekite geriausio – ir iš savęs, ir iš kitų. Aktyvūs suspėja viską.
Mokslo ir studijų reforma studentams plačiai atvėrė duris į tiesioginį dalyvavimą savo Alma Mater gyvenime ir kokybinėse permainose. Kartu kurkime veržlią, lanksčiai ir drąsiai reaguojančią į globalaus pasaulio iššūkius, ateities technologijų ekonomika grįstą Lietuvą.