Neturi pašto kodo
DELFI laišką parašęs skaitytojas papasakojo apie įdomią situaciją – keli namai Vilniuje, Gedvydžių g., neturi Adresų registre įregistruoto adreso. „Situacija: kai kurie Gedvydžių g. namai nebeturi adreso. Savivaldybė (Vilniaus miesto) sugalvojo, kad reikia keisti adresą į Zamenhofo g. Ir vis sprendžia. Dabar gyventojai susiduria su elementariomis problemomis – paštas, neturim net pašto kodo, draudimai, kur traukiami adresai iš viešo registro. Mes nebeegzistuojame“, - stebėjosi jis.
Jis nurodė kreipęsis ir į paštą, kur sužinojo, kad dabartinis adresas – keli iš Gedvydžių g. namų yra neįregistruoti VĮ Registrų centro Adresų registro duomenyse. „Kai šie adresai bus įregistruoti VĮ Registrų centro Adresų registro duomenyse, jiems bus suteikti pašto kodai“, - skaitytojui nurodė pašto atstovė.
Vis tik, vyriškio teigimu, prieš kelerius metu namų gyventojams problemų dėl adreso, pavyzdžiui, tvarkant dokumentus Registrų centre nekildavo, ir anksčiau adresas pašto kodą turėjęs.
Adresą pakeis per mėnesį
DELFI apie susidariusią situaciją pasiteiravo Vilniaus savivaldybės. „Šie namai buvo pastatyti apie 2004 metu, kai aplinkui artimiausia gatvė buvo Gedvydžių, todėl šios gatvės adresai jiems ir suteikti bei įregistruoti NT registre. Vėliau, 2005 metais, įregistruotos naujos gatvės – S. Neries ir Zamenhofo. Savivaldybė pati nekeičia adresų, kol neturi tokio kreipimosi, pavyzdžiui iš gyventojų arba Registrų centro, todėl iki šiol klausimas nebuvo sprendžiamas“, - paaiškino Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.
Savivaldybės atstovė patikino, kad tik neseniai į savivaldybę kreipėsi vienas iš namo gyventojų, todėl, siekiant teisingai sunumeruoti ten esančius namus, kad numeracija atitiktų teisės aktų reikalavimus, pradėtos adresų keitimo procedūros. „Tai, planuojama, užtruks apie mėnesį. Pasikeitus adresui, gyventojams išsiunčiami laiškai su pranešimu apie pasikeitusį adresą“, - sakė ji.
Tiesa, dėl kokių priežasčių Registrų centras neperkėlė adresų iš Nekilnojamojo turto registro į Adresų registrą, savivaldybė nurodė informacijos neturinti.
Registrų centras: suteiktas adresas buvo netikslus
Registro centro atstovai savo ruožtu tikina, kad adreso įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą iki 2007 m. negarantavo automatinio įrašymo į Adresų registrą. Taigi, po namų statybos 2004 m. juos įtraukus į NT registrą, tai nereiškė, kad adresai taip pat buvo automatiškai įregistruoti.
Pasak Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus, kadangi aptariami adresai buvo suteikti statiniams, prie kurių nėra tiesioginio privažiavimo iš Gedvydžių gatvės, nors tiesioginis privažiavimas prie adreso objekto yra būtina sąlyga, šie adresai po pereinamojo laikotarpio, kuris vyko iki 2007 m., į Adresų registrą nebuvo perkelti.
„Gyventojams nepatogumų sukėlusi problema išsispręs savaime, kai savivaldybė priims sprendimą dėl aptariamų namų adresų suteikimo L. Zamenhofo arba S. Nėries gatvėje. Registrų centras savivaldybėms sukūrė priemones, suteikiančias galimybę priimtus savivaldybės tarybos sprendimus dėl adresų suteikimo internetu tiesiogiai pateikti Adresų registrui“, - paaiškino jis.
Lietuvos pašto atstovai atskleidė, kodėl anksčiau pašto kodą ir adresą turėjęs namas jį prarado apie 2011 m. Lietuvos pašto atstovės spaudai Aurelijos Jonušaitės teigimu, nuo 2011 m. AB Lietuvos pašto adresų duomenų bazė buvo susieta su VĮ Registrų centro adresų duomenų baze. „Adresai, kurių nebuvo VĮ Registrų centro duomenyse, buvo panaikinti ir AB Lietuvos pašto adresų duomenų bazėje“, - sakė Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.
„Esame sulaukę gyventojų prašymų suteikti pašto kodus adresams Gedvydžių g. 30, 32, 34, 36, 38, Vilniuje, tačiau to negalime padaryti kol šie adresai nebus įregistruoti VĮ Registrų centre. VĮ Registrų centro Adresų registras yra pagrindinė institucija, kuri registruoja adresus Lietuvoje. Tik pagal VĮ Registrų centro Adresų registro duomenis galime suteikti pašto kodus“, - pakomentavo ji.
