Anksčiau jau esu girdėjusi apie anoreksiją. Puikiai žinojau, ką reiškia ja sirgti. Buvau ne kartą girdėjusi, kaip būtent ši liga „žaidžia“ su jaunų žmonių gyvybėmis, bet niekada apie tai nebuvau susimąsčiusi, kol galiausiai mergina iš mano mokyklos pradėjo sunkią ir varginančią kovą su šia klastinga liga.
Anoreksija yra baisi tuo, kad aplinkiniai šį sutrikimą pastebi greitai, tačiau jų mėginimai padėti dažnai būna beviltiški. Visų pirma žmogus turi pats viską suvokti. Tačiau yra tokių, kuriems to padaryti nepavyksta. Kaip padėti tokiam žmogui? Kaip padėti merginai, kuriai iš tiesų reikia aplinkinių pagalbos, tačiau kuri jos nepriima? Ji visus nuo savęs atstūmė. Nieko neprisileido. Viena, užsidariusi savyje kentėjo nežmoniškus skausmus. Nebegalėjo vaikščioti. Organizmas atsisakė visko, ką tik įdėdavo į burną. Kankino siaubingi pilvo skausmai. Tada mergina atsidūrė kritinėje situacijoje.
Lapkričio pradžia. Mokyklos koridoriuose jos jau nebematyti... Tuo metu jau sklido gandai, jog ji išvežta gydytis į Valgymo sutrikimo centrą Vilniuje. Taip ėjo dienos, savaitės... O širdyje glūdėjo visiška nežinomybė. Lapkričio antrosios pusės sekmadienis. Mane pasiekia žinia, jog mano vaikystės draugė... vakar mirė.
Šokas, negaliu patikėti, kas dedasi ir ar tai gali būti realybė... Pirmadienį ryte įžengusi pro mokyklos duris pamatau ant staliuko padėtą įrėmintą abiturientės nuotrauką ir degančią žvakelę. Visi aplinkui kuždasi ir yra sukrėsti šios tragiškos moksleivės mirties. Žengiant mokyklos koridoriais matau mokytojų ir moksleivių akyse spindinčias ašaras. Staiga suprantu... Jos mūsų gyvenime jau nebėra. Mano akyse pasirodo ašaros...
Ir staiga prisimenu dar tas rugsėjo dienas, kada pamačiusi ją be galo norėjau ir vėl su ja pasišnekėti, galbūt ką nors nereikšmingo, galbūt tiesiog būtų pakakę paprasčiausio „labas“, norėjosi vėl matyti jos šypseną, nes tol, kol ją mačiau tokią, nemačiau jos besišypsančios. Ir žinote ką? Aš to nepadariau. Nepriėjau, nepakalbėjau, nepaklausiau, kaip jai sekasi. O žinote kodėl? Todėl, kad maniau, jog galbūt tai būtų atrodę kvaila.
Dabar kvailai atrodo tai, kad aš taip maniau, nes jau niekada nebegalėsiu prieiti prie jos ir pasišnekučiuoti, kadangi ją pasiglemžė ši baisi liga. Tą savaitę ji buvo parvežta ir pašarvota miestelio šarvojimo salėje. Vakare nuėjau ten, norėjau pamatyti ir atsisveikinti su ja paskutinį kartą. Tačiau karste gulėjo tarsi ne ji, tarsi kažkokia kita mergina. Negalėjau suvokti to, ką mačiau... Visų akyse atsispindėjo sielvartas, begalinis skausmas ir ilgesys. Aš vos tramdžiau ašaras...
Ši netektis nėra išskirtinė. Toks paauglių noras pritapti visuomenėje, atitikti visuomenės pateiktus standartus, kurie yra pripažinti kaip gražūs, iš pradžių gali privesti prie maisto porcijų mažinimo ir dietų laikymosi. Tačiau net 4 iš 7 lieknėti sumaniusių paauglių suserga anoreksija. Būtent šis skaudus įvykis paskatino mokykloje surengti anonimišką apklausą, kurioje 15-16 metų merginos galėjo išreikšti savo poziciją šia tema.
Apklausos rezultatai rodo, jog net net 81 proc. iš apklaustų 15-16 metų merginų nėra patenkintos savo kūno formomis ir net 45 proc. merginų bandė numesti svorio laikydamosios dienų, o kai kurios netgi nevalgydamos. Manau, taip pat svarbu paminėti, jog 25 proc. apklaustųjų sutiktų darytis plastines operacijas ir patobulinti savo paauglišką kūną. Argi tai yra normalu?..
Atrodo, kad žmogaus, ypač artimo, mirtis turėtų daugeliui atverti akis, tačiau netgi po šio įvykio situacija mokykloje išliko tokia pat! Norėčiau pacituoti dviejų merginų parašytus atsakymus į klausimą: „Ką manote apie anoreksiją?“:
„Nieko gero, bet man ji gresia“.
„Manau, kad tai nėra gerai, bet gražu“...
Rizika, tačiau pasiekus finišą laukia išsvajotieji skaičiai: 90 – 60 – 90(arba mažiau).
Tai kas, kad šalia risnoja...mirtis...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 52 straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.