Sulindę į išmaniąsias komunikacines priemones mes nebepastebime, kaip žmonių sukurta civilizacija po truputį virsta iš atliekų sudaryta mase. Visa tai apgalvojus iškyla keletas klausimų. Vienas iš jų – kaip ekologines problemas gali pakeisti vienas žmogus?
Šiandieninėje Lietuvoje daugelis gali teigti, kad turi didesnių problemų nei rūšiavimas. Bet vis dar negalime suprasti, kad toks mažas darbas kaip atliekų metimas į kelių spalvų konteinerius gali atliekų kiekio ribą ženkliai pastūmėti tolyn nuo kritinės ribos. Perdirbtos medžiagos gali būti prikeltos antram gyvenimui ir panaudotos. Pakelėse mėtydami šiukšles mes vis dar nepakeičiam mąstymo, galvodami, kad jos kažkaip savaime išnyks. Kai pritrūkstame atsakingumo ir numetame paprasčiausią plastikinį maišelį, jis niekur nedingsta per porą dienų. Priklausomai nuo sąlygų jis pamiškėje gali „voliotis“ iki 400 metų, išskirdamas kenksmingas chemines medžiagas. Nebūkime tokie abejingi: vietą, kurioje gyvename, paliksime ateities kartoms kartu su visomis šiukšlėmis ir sąvartynais.
Iš kone 300 milijonų tonų per metus pagaminamo plastiko gaminių 10 proc. patenka į vandenynus, kai kurie iš tų procentų nuskęsta dugne, o kita dalis lieka plaukioti vandens paviršiuje arba būna išplaunama į artimiausias pakrantes. Dabar visi prisiminkime mielus, gražius, niekuo nekaltus gyvūnus, kurie gyvena vandenynuose. Kiekvienais metais šimtai tūkstančių jūros vėžlių, banginių bei kitų jūros žinduolių ir žuvų miršta dėl vandens užterštumo. Palaipsniui gyvūnų rūšių dėl tokių priežasčių mažėja.
Baterijos, tos pačios, kurias plačiai naudojame buityje, siaubingai teršia aplinką. Pagal vieno sociologinio tyrimo rezultatus, panaudoję tokias baterijas, pusė Lietuvos gyventojų išmeta jas į šiukšlių dėžę arba bet kur kitur. Iki šiol kenksmingų gamtai cheminių medžiagų turinčių baterijų parduodama kasmet maždaug 700 tonų, tuo tarpu surenkama vos kelios dešimtys, tai reiškia, kad beveik visi parduodami galvaniniai elementai patenka į aplinką ir ją užteršia.
Neseniai atlikau mažytę apklausą: savo klasės draugų pasiteiravau, ar jų šeimos rūšiuoja atliekas. Iš 22 šeimų tik šešios meta šiukšles į specializuotus konteinerius. Paklausinėjau ir mokytojų. Iš dvidešimties apklaustųjų pusė rūšiuoja, nors ne viską ir ne nuolat. Taigi, išvados aiškios.
Fantazijas apie gyvenimą gražioje ekologiškoje aplinkoje, kur galėtume kvėpuoti švariu oru ir neskaičiuoti dėl užterštumo nykstančių gyvūnų rūšių Raudonojoje knygoje, turėtume palaidoti. Nors… Kiekvienas galime padaryti kažką, kas minimaliai, o gal ir pastebimai pakeistų į gera mūsų dabartinę ekologinę padėtį. Svarbiausia keistis dabar, nes vėliau gali būti per vėlu.
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 54 straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.