Mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursas. Moksleivių grupė pasidalino įspūdžiais iš „X faktoriaus“

 (1)
Kiekvieną dieną praeidami koridoriais matome daugybę veidų. Ar daug iš jų pažįstame? Į kelis iš jų įsižiūrime? Keliems iš jų nusišypsome? Su keliais pasisveikiname? O ar žinojote, kad tais pačiais koridoriais vaikštome su žmonėmis, kurie kartu su savimi nešiojasi ne tik knygas, tačiau kai ką daugiau. Vieni nešiojasi piešinių eskizus, kiti – naują nuotraukos kompoziciją, treti – naują dainos ar novelės tekstą.
© Autoriaus nuotr.

Šie žmonės nešiojasi talentą, apie kurį galbūt ne visi žino, o jie ir neskelbia. Tačiau noriu pasekti pasaką apie šiuos žmones, juk jie kiekvieną kartą dovanoja kažką, kas pasilieka širdyse. Jie dovanoja tai, kas amžina.

Pasaką pradėsiu nuo trijų Brėmeno muzikantų, kuriuos matome ne tik Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos koridoriuose, bet ir televizoriaus ekrane.

„Aš esu Šyza, o jie yra mano Fazė. Žodis „šyza“ turbūt leidžia suprasti, kad viskas, kas nenuspėjama, netikėta, nenormalu, yra man nesvetima. Šiaip labai mėgstu svajoti, kartais net nebežinau, kur tas svajones dėti, tada viskas taip susiklosto, kad jos realizuojasi (ne, aš negyvenu pasakoj, aš siekiu jų išsipildymo pati). Taip ir sūpuosi savo mažose laimės sūpynėse“, – prisipažįsta Ilona Morozaitė iš 3B.

„Mano vardas Vytautas. Esu draugiškas, savęs dar visai nepažinęs žmogus. Auginu plaukus, bijau lietuvių egzamino, planuoju studijuoti VGTU aplinkos apsaugos inžineriją“, – prisistato abiturientas Vytautas.

„Aš esu dvyliktokas Laimis, mokyklos grupėje groju būgnais, mėgstu fiziką ir niekada nežinau, ką apie save papasakoti“,– kuklinasi Laimis.

– Gimnazijoje kaip grupė esate matomi ir pažįstami jau netrumpą laiką, bet „X faktoriuje“ buvote naujokai. Kas paskatino jame dalyvauti?

Vytautas: Noras išbandyti save, išplėsti komforto zoną, savo kailiu patirti, kas yra tas „X faktorius“ ir legendomis apipinta didžioji scena.

Laimis: Iš tikrųjų manęs neskatino niekas, tiesiog jau vėliau, kai Vytas su Ilona sužinojo, kad pateko į „X faktorių“, sugalvojo, kad jiems reikia būgnininko, kuriuo būti aš sutikau. Taip ir tapau šios grupės dalimi.

Ilona: Mus paskatino... juokas. Iki „X faktoriaus“ kartu praleidome nenormaliai mažai laiko. Tai buvo mūsų pradžia, norėjome iššūkio, mažo žingselio į didelį savo kelią, kai pasipainiojo „X faktoriaus“ atranka. Pamenu, kai tiesiog repetavome ir juokais paklausiau jų, ar norėtų į „X faktorių“, o jie nusijuokė ir pasakė „Taip“. Taip netyčia ir prisijuokėme.

– Ar kilo diskusijų renkantis pavadinimą? „Šyza ir Fazė“ – drąsus ir sudominantis pavadinimas. Kieno idėja buvo pasivadinti būtent taip ir kas gi ta Šyza, o kas – Fazė?

Laimis: Pavadinimo rinkime aš nedalyvavau, kadangi net nebuvau grupės narys, dėl to pavadinime ir yra tik dvi dalys. O reikšmės aš iki galo ir pats nesupratau. Ta „šyza“ tai, aišku, kad Ilona. O kas ta fazė?... Gal čia rimas koks?

Vytautas: Prieš registraciją mes net nežinojome, kad pareikalaus pavadinimo, todėl pasakėme pirmą į galvą šovusią mintį. Registruojantis žmogus irgi prisidėjo.

Ilona: Pavadinimas buvo mūsų tiltas tame projekte. Kai atvažiavome į atranką „Akropolyje“, mūsų paklausė, koks mūsų grupės pavadinimas. Vytautas sakė parašyti tiesiog jų vardus, aš juokdamasi pertraukiau jį, sakiau, kad geriau būnam Ilona ir Vycka. Tuomet vienas vyrukas nusijuokė ir pasakė Ilona ir Fazė. Tuomet prisiminiau, kad teatro grupėje prieš keletą metų buvau praminta „Šyza“, todėl pasakiau, kad rašytų „Šyza ir Fazė“ (juokiasi).

– Kaip sekėsi dalyvauti tokio masto projekte? Kokie įspūdžiai?

Ilona: Iš tikrųjų tai buvo pasaka. Tai buvo dvi dienos, per kurias emocijų gavau daugiau nei per kokius pusę metų. Nuo penktos klasės pasirodau scenoje, tačiau atsistojus didžiojoje scenoje viskas kaip pirmą kartą. Prieš pasirodymą kalbėjau su savim apie tai, kad dėl tokių akimirkų kaip ši aš ir atėjau gyventi. Įspūdžiai, be abejo, neišdildomi, labai daug ko išmokau. Su Vycka ir Laimiu labai suartėjome, vienu metu beveik gyvenome kartu dėl repeticijų (juokiasi).

Pats projektas visai ne toks, kokį žmonės mato per televizorių, bet mano sutarties sąlygos draudžia apie tai pasakoti. Bet vieną smagiausių faktų galiu išduoti, nes jis nėra paslaptis – dalyvavome muzikiniame dainavimo projekte, tačiau nė vieno komentaro apie savo vokalą taip ir neišgirdau. Dabar net nežinau, ar moku dainuoti (juokiasi).

Vytautas: Sekėsi puikiai, viskas įvyko beveik taip, kaip norėjome. Labai nustebome, kad mus taip šiltai priėmė. Laukimo nuobodulys, kuris susipina su jauduliuku, ir įspūdžiai liks visam gyvenimui. Baisiausia būna tik užlipus, o vėliau užsimiršti ir atsipalaiduoji.

Laimis: Sekėsi, kaip matote, neblogai. Labiausiai įspūdį paliko aparatūra – labai kokybiškas garsas. Na, ir šiaip smagu ant scenos pasitrinti. Kūrybinėje stovykloje mes nedalyvavome, kadangi režisieriai nusprendė, kad grupių dalyvauja ir taip mažai ir tiesiog nebuvo ką šalinti. O šiaip „X faktorius“ labai didelio įspūdžio nepaliko, daug mieliau sugročiau kokiam bare ar festivalyje.

– Ar buvo kokių nors juokingų nutikimų, kurie įsiminė ilgam?

Ilona: Tai, visų pirma, pats mūsų pavadinimas. Dar patį pirmą laidos filmavimą užkulisiuose visos „TV Manijos“ komandos mes buvome vadinami tiesiog „šyzikais“. Dar buvo kilęs narkotikų incidentas, kai nuėjusi pas operatorių norėjau paklausti, ar kur nors galiu rasti elektros lizdą telefonui pasikrauti, tačiau pokalbis prasidėjo nuo mūsų gyvenamųjų rajonų (jis, rodos, buvo iš Žirmūnų, o mes – iš Naujininkų ir Vilkpėdės), o visi tuo metu aplink buvę žmonės sakė, kad visus rastus narkotikus atneš mums.

O dar, jeigu kas nors žiūrėjo laidą ir atkreipė dėmesį į Sauliaus Prūsaičio komentarą, kad jeigu mes nepereisim, teisėjams bus blogai, nes mūsų gerbėjai jiems grasino, tai šis įvykis irgi priešistorę turi. Kadangi mūsų palaikymas buvo pats geriausias visame projekte, tai mylimasis Aivaras, lauke pamatęs M. Mikutavičių su S. Prūsaičiu, priėjęs papasakojo apie pačią geriausią „šyzovą“ grupę, kurios atėjo čia palaikyti. Drąsiai teigiu, kad Aivaras labai prisidėjo prie patekimo į kitą etapą. Ačiū tau, Aivarai, mylime.

Vytautas: Pati mintis, kad dalyvavome „X faktoriuje“, jau yra ilgam įsiminsiantis nutikimas. Ilona labai gerai viską papasakojo, tad net nežinau, ką pridėti.

Laimis: Man labiausiai įsiminė Vyto žodžiai „Laimės reikalas“, pasakyti S. Prūsaičiui po to, kai šis paklausė, iš kur turim tokių gerbėjų.

– Ko palinkėtumėte skaitytojams?

Ilona: Siekti svajonių, rizikuoti, realizuoti kvailiausias savo idėjas, nes būtent jos dažniausiai atneša žmogui didžiausią laimę.

Vytautas: Pasitikėti savimi, plėsti akiratį, domėtis viskuo bei mokytis lietuvių kalbos nelaukiant dvyliktos klasės.

Laimis: Sėkmės.

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – devintasis straipsnis konkursui.

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Ar „Maxima“ pasimokė iš skaudžios nelaimės Rygoje? (8)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (163)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (79)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (133)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.