Klaida, kurią santykiuose daro Lietuvos moterys

 (461)
Jau daug metų Lietuvoje vyrija išgyvena savojo vyriškumo identiteto krizę. Ech, kokie neramūs ir skausmingi laikai. Ar ne per ilgai jie užsitęsė? Ar kada nors pagaliau liausis šis fenomenas, prilygstantis savidestrukcijos monstrui, kankinti mūsų nustekentus vyrus?
© Shutterstock nuotr.

Bendrauju su tikrai daug vyrų (daugiau nei su moterimis). Kad ir kaip nenorėčiau to sakyti, tačiau tam tikri dalykai bado akis, tiksliau, smegenis. Mūsų (ne)brangūs lietuviai vyrai yra itin silpnos būtybės – jų psichika trapi kaip japoniškas porcelianas. Dauguma trisdešimtmečių ir vyresnių vyrų, turėjusių nepasisekusių ar sudėtingų santykių su moterimis, yra prisistatę nepajudinamų psichologinių sienų, kurias nugriauti moteriai – misija neįmanoma.

Kodėl moteriai? Juk jie, „nepalaužiami“ riteriai, tikrai nesikreips nei į psichologą, nei į psichoterapeutą. Tai – nevyriška! Galiausiai, moteris turi, PRIVALO (tokia jos dalia, anot motinų), būti kantri ir laukti, kol vyras ja pasitikės, prisileis ir pamažu atsiskleis jai. Tiesa, neprošal žinoti, kad „stipriosios lyties“ atstovo protelio prašviesėjimo gali tekti laukti labai ilgai arba jo visai nesulaukti.

Vis dėlto, kodėl moteris turėtų aukotis ir apsiginklavusi kantrybės amunicija laukti, kol iškreipto mąstymo sukurti ir giliai vyrų galvoje įsitvirtinę statiniai-vaiduokliai sugrius ir pavirs dulkėmis? Ar moteris (pavartosiu R. Vanagaitės knygoje „Bobų vasara“ esantį terminą) turi būti toji pasiaukojanti seselė, slauganti psichologinių traumų suluošintą vyrą? Galų gale, ar vyras lauktų su analogiškais baubais kovojančios moters? Tikrai ne!

Tad kodėl mes, moterys, vaidinam slauges ir švaistom laiką su šių dienų vyrais, įvairiais būdais išgyvenančiais vyriškumo krizę? Vietoj to, galėtumėm gyventi savo gyvenimą, mylėti ir rūpintis savimi, ugdyti save kaip asmenybę, dvasinę būtybę, mėgautis gyvenimu ir jo teikiamais malonumais.

Juk vyriškumas visais laikais išgyveno krizę: tiek pirmykštėse bendruomenėse, tiek XVII a. atsiradus emancipuotoms, kovojančioms už naują moters idealą, moterims, vadinamosiomis preciozėmis, tiek XIX a. pradėjus viešinti homoseksualumą, tiek XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje atsiradus feminizmo judėjimui, pasisakančiam prieš patriarchalinę sistemą ir sugriovusiam tuometinę tradicinę vyriškumo sampratą.

Akivaizdu, kad lig šiol vyriškumas neatsigauna ir toliau išgyvena neramius laikus. Vyrai neapsakomai jautrūs, o jų nuotaikų kaitos amplitudė kur kas didesnė nei PMS (priešmenstruacinį sindromą) išgyvenančių moterų – rodos, kad jie savajam PMS pasmerkti amžinai. Amen.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo mintimis? Galbūt turite visai kitokią nuomonę? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (73)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (131)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.