Kino recenzija. Vienišas klajūnas

 (7)
Kultinis režisierius Gore‘as Verbinskis, padovanojęs pasauliui vieną didingiausių nuotykio žanro trilogijų „Karibų piratai“, mistinio siaubo žanro atgimimo pradininku tituluojamą žiaurųjį 2002 metais pasirodžiusį „Skambutį“ bei savo stiliumi išsiskiriantį animacinį filmuką „Rango“, pelniusį Oskarą už geriausią 2011 metų animaciją, vėl suvienija jėgas su vienu iš sėkmingiausių pasaulio prodiuserių Jerry‘iu Bruckheimeriu ir keturių pastarųjų kino kūrėjo filmų pagrindinio vaidmens atlikėju, moterų numylėtiniu Johnny Deppu.
© AFP/Scanpix

Kino kūrėjas, po ilgų metų kovos dėl projekto ateities su „Disney“ vadovybe, pagaliau pristato vieną pačių brangiausių ir nelaimingiausių pastarųjų keleto metų filmų ir tai daro išdidžiai iškėlęs galvą. Šiame filme suvienijami visi įmanomi pramoginio kino žanrai. Režisierius kviečia pamatyti kvapą gniaužiantį nuotykį beribėse laukinių vakarų prerijose, kuriose karaliauja indėnai ir kaubojai, o kitokią įstatymo pusę gina kultiniai naujam gyvenimui prikelti komiksų ir televizijos serialų personažai – Vienišas klajūnas ir jo parankinis Tontas.

Apie ką mes čia…

Per atsitiktinumą išvengęs mirties, Teksaso reindžeris Džonas Reidas tarsi atgimsta iš naujo. Jo tikslas - rasti nusikaltėlius, pražudžiusius visą jo komandą bei jį patį. Į pagalbą teisingumo ištroškusiam pareigūnui ateina indėnas Tontas, kurio keistenybės traukią reindžerį, o kartu tai vienas iš nedaugelio indėnų, kurie nėra priešiškai nusiteikę baltos odos žmonių atžvilgiu. Pavojingas nuotykis prasideda, o tuo pačiu gimsta ir legenda, įamžinanti naujus herojus.

Kūrinio vidus

Labai džiugu, jog buvo išspręstos visos problemos su šios juostos kūrimu. Nors ir teko sumažinti biudžetą, tai nei kiek nepablogino juostos kokybės ir galingos produkcijos. Jau iš pirmų filmo minučių matosi, jog prie režisieriaus vairo atsisėdo Gore‘as Verbinskis - tiesiog identiškas „Karibų piratų“ braižas - na, ir paskutiniai prodiuserio Jerry Bruckheimerio filmai taip pat turi panašumo. Vienintelis momentas, kuris šiek tiek skiria piratų trilogiją nuo šios juostos, tai žiauresni vaizdai, kuriais išties perpildytos scenos. Filmas kupinas įvairiausių detalių ir niuansų, kurie sudaro gerą pagrindą analizei.

Visu pirma, kaip jau anksčiau buvo minėta, filmas priartintas prie firminio režisieriaus stiliaus ir ypač prie „Karibų piratų“ trilogijos, todėl vertinti yra gana sunku. Iš vienos pusės gauname visiškai naują ir moderniai pateiktą vesterną, tačiau bendras vaizdas ir siužetinės linijos pateikimas tiesiog dubliuojasi su pirma „Karibų piratų“ dalimi. Veiksmas rutuliojasi labai panašiai, daug identiškų epizodų, tačiau vis tiek juostą žiūrėti labai malonu. Nenuobodu, linksma, stilinga.

Antra, šiame filme pinasi įvairiausi žanrai ir toks kokteilis netgi labai smagiai perteikia pagrindinę istorijos mintį. Žinome, jog viskas yra paimta iš komikso ir serialo, kuris džiugino žmones tolimais praeito amžiaus penkiasdešimtaisiais metais, tačiau nauja vizija tikrai sužavi savo išskirtiniais vaizdais. Pagrindiniu žanru tampa, kaip ne keista, nuotykiai, o ne vesternas.

Prisiminus paskutinį režisieriaus darbą, animaciją „Rango“, kur visu gražumu dominavo vesterno motyvas, čia jis išlaikomas tik fone ir atspindi laikotarpį. Dramos taip pat yra per akis, nors daugiausiai orientuotasi, kaip ir panašiuose tokio tipo filmuose, į komedijos elementus. Ko jau ko, tačiau juokingų situacijų šioje juostoje per akis. Šiek tiek fantastikos bei mistikos elementų tik praturtina bendrą idėją ir nesugadina bendro, gana realistiško vaizdo. Erzina tik tai, jog artėjant prie pabaigos toks žanrų kokteilis susimaišo ir ekrane kartais išvystame tikrą chaosą.

Scenarijus vietomis labai banalus, iš anksto žinoma, kaip rutuliosis kai kurie epizodai, tačiau filmas kupinas ir intrigą keliančių vietų, tokių kaip prisiminimai, nukeliantys į praeitį, kurios „prisodrina“ pačią istoriją, todėl netenka nuobodžiauti laukiant efektingesnių momentų.

Filme dominuoja humoras. Dialogai juo perpildyti. Sunku nustoti juoktis ir iš kai kurių įsimintinų herojų replikų. Gausu žiaurių momentų, be kurių neapsieitų joks filmas apie laukinius vakarus ir juose vykstančias kraugeriškas kovas su indėnais. Net ir tokie mieli gyvūnėliai kaip zuikiai parodyti kaip žudymo mašinos.

Nemažas dėmesys skiriamas ir personažams. Įdomiausia tai, jog didžiausią dėmesį į save atkreipia ne pagrindinis veikėjas, o jo pagalbininkas indėnas Tontas, kurio kiekvienas ištartas sakinys ar veiksmas priverčia nusišypsoti. Išties, reindžeris, paliktas tūnoti nuošalyje, atsiduria charizmatiško Tonto šešėlyje. Gaila, jog viskas pernelyg panašu į piratą Džeką Sperou: gestai, veido mimika, eisena, lyg tai butu gerai užsimaskavęs „Juodojo Perlo“ kapitonas. Vienišo klajūno portretas lieka nuošalyje, tačiau tai vis dėlto malonus akiai veikėjas. Norisi netgi jį palaikyti. Pagrindinis blogietis – tai tipinis senųjų vesternų blogiukas. Lengvai užmirštamas, per daug šlykštus, nemalonus tipas. Toks pagrindinės trijulės vaizdas ekrane atrodo neblogai, bet pavieniui tik Tontas sugeba prikaustyti žiūrovų dėmesį.

Malonus ir didingas bendras filmo vaizdas duoda vilčių, jog galbūt ateityje gims nauja trilogija su naujais veikėjais, kurią režisuos Gore‘as Verbinskis, nes tokių vasariškų „blokbasterių“ (liet. sėkmingų ir populiarių filmų) iš „Disney“ reikia, kad būtų galima pailsinti galvą ir atsipalaiduoti kino salėje.

Techninė juostos pusė

Juostos kokybė ir jos produkcija yra aukščiausio lygio. Vaizdingas ir labai švarus bendras vaizdas, lyg būtų nufilmuota HFR technologijomis. Specialieji efektai, kuriuos čia pamatome, pateikiami su tokiu preciziškumu, jog sunku atskirti, kur apgaulė, o kur tikrovė. Įdėta labai daug darbo ir tai matosi.

Garso takelis labai epinis, nors ir neapsieita be tam tikro pokštavimo. Finalinė juostos scena ir muzika įrodo, jog net ir garso takeliu galima prajuokinti žmones. Bendrai, tai gana gerai sudėliotos kompozicijos, kurių dėka žmogus įtraukiamas į veiksmo epicentrą. Montažas taip pat gerai sutvarkytas, nėra skylių.

Iš vaizdinės pusės dar reikia skirti padėkas filmo operatoriui Bojanui Bazelli, jau dirbusiam su režisieriumi „Skambučio“ filmavimo aikštelėje. Epiniai ir kvapą gniaužantys vaizdai. Gamtos ir kraštovaizdžių grožis išties neapsakomas, o fono spalvomis puikiai kuriama bendra atmosfera.

Dekoracijos, kurios perteikia ano laikotarpio individualumą, yra neatsiejama šio projekto dalis, nors kai kur lazda ir perlenkta. Grimas vertas aplodismentų. Ypač pradžioje, kai pasirodo Tonto. Natūraliai, be perdėto dirbtinumo sutvarkyti veikėjų veidai ir tai suteikia tikroviškumo jausmą, kuo ir gali pasigirti šis laukinių vakarų epas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Didžiausia filmo žvaigždė yra, žinoma, pats Johnny Deppas, kuris įkūnijo Tontą. Liūdna tik tai, jog aktorius niekaip negali išlįsti iš Džeko Sperou amplua. Tai jau eilinis filmas, kur jis yra vienodas, nors grimas, rūbai kitokie, tačiau vaidyba tarsi užkeikta, ir net norėdamas aktorius neatsiskiria nuo pirato įvaizdžio.

Vienišo klajūno vaidmenį atlikęs Holivude kylantis jaunasis talentas Armie‘is Hammeras pasirodo neblogai. Nors ir užtemdytas Deppo, jo personažas įsimena. Didesnės problemos yra su pagrindiniu blogiuku, kurį suvaidino Williamas Fichtneris. Lyg ir gera vaidyba, tipiškas blogiukas, tačiau jo yra per mažai, jis nesukuria antipatijos, atrodo lyg eilinis chuliganas, kuriam reikėtų gerai duoti su diržu per užpakalį.

Moteriškoji gvardija, tik labai epizodiškai pasirodanti ekrane, papildo filmą savo elegancija. Vien ko verta charizmatiškoji Helena Bonham-Carter ir jos koja. Ruth Wilson, atlikusi reindžerio širdies damos vaidmenį, atrodo pilkai. Tokia neįdomi veikėja, jog bežiūrint filmą ją sunku pastebėti, net jei ji yra kadre.

Filmo aktorių kolektyvą papildo ir tokie vaidybos meistrai kaip Tomas Wilkinsonas ar Barry‘is Pepperis, kurie įneša puikios vaidybinės patirties, todėl galima pasakyti, jog beveik visas aktorių kolektyvas gerai susidorojo su savo pirmine užduotimi perteikti iš naujos perspektyvos žinomus klasikinius komiksų ir serialo veikėjus didžiajame ekrane.

Verdiktas

„Vienišas klajūnas“ – tai nuotaikingas pramoginis filmas, skirtas bet kokio amžiaus žiūrovui. Tai juosta su daugelio kino žanrų bruožais, nenuilstančiu nei akimirkai veiksmu, puikią humoro doze, charizmatiškais veikėjais ir neblogu scenarijumi, tačiau vis dėlto šiek tiek prastesnė už praeitą režisieriaus epą pavadinimu „Karibų piratai“, virtusiu kultiniu nuotykių žanro atstovu.

Bendras vertinimas: 8/10

P.S.: labai džiaugiuosi, kad suteikiu jums galimybę likus beveik mėnesiui iki premjeros jau dabar pasinerti į filmo pasaulį. „Vienišo Klajūno“ startas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, - jau nuo liepos 3 d. !

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Dirbu turizmo srityje – šiurpstu nuo lietuvių kliento elgesio (65)

Lietuvoje palengva įsibėgėja eilinis turizmo sezonas. Agentūrų tinklalapiuose mirga marga patrauklūs pasiūlymai bei paskutinių minučių variantai. Smagu, kad lietuvaičiai aktyviai keliauja, tačiau būtų dar smagiau, jei šis straipsnelis padėtų pažvelgti į save iš šalies ir padaryti tinkamas išvadas.

Vilniuje vėjo nuverstas medis sutraiškė užsieniečių išsinuomotą automobilį (60)

Vilniuje kelionė nuomotu automobiliu Izraelio piliečiams buvo itin nemaloni - didžiulis vėjas ant jų užvertė medį.

Vilniaus oro uoste – sumaištis: niekur tokios darbo kokybės neteko matyti (417)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja Vilma Balčiūnienė, šiuo metu esanti Vilniaus oro uoste. Jos teigimu, pastarajame šeštadienio rytą susidarė beviltiška padėtis.

Nufilmavau įžūlų „drąsuolį“ – tokius vairuotojus reikia sudrausminti (96)

Balandžio 20 d., 16 val. Vilniuje, Gurių gatvėje, nufilmavau, kaip per 40 sekundžių „Hondos“ vairuotojas padarė 3 pažeidimus.

Velykų rytą prie piliakalnio aptiko nematytą augalą: gamtininkė paaiškino, kas tai per rūšis (20)

Snieguotas Velykų rytas DELFI skaitytoją Laimą pradžiugino maloniu atradimu – prie piliakalnio Stirniuose moteris atkreipė dėmesį į jai nematytą augalą. Jį nufotografavusi, skaitytoja nuotrauka pasidalijo su DELFI, prašydama padėti išsiaiškinti jo rūšį.