Dabar plačiai auditorijai jis pristato savo pirmą pilnametražį projektą bei kviečia pamiršti neskoningas amerikiečių komedijas ir pasinerti į subtilaus britiško humoro oazę kartu su neįkainojamais aktoriais, sugebančiais linksminti visą filmo rodymo laiką nuo pradžios iki pat paskutinės scenos.
Apie ką mes čia…
Nat ir Džošas, suradę vienas kitą, kartu leidžia laiką, džiaugiasi kiekviena diena, kol galiausiai ateina taip laukta judviejų šventė – vestuvės. Perspėjimai iš artimųjų apie bendrą gyvenimą, apie nesutarimus, apie pasiaukojimą niekaip nepaveikia jaunavedžių, tačiau vis dėlto jų laukia sunkiausi pirmieji vedybų metai, per kuriuos turi išaiškėti svarbiausia – ar jie tinka vienas kitam.
Kūrinio vidus
Britų humoras ir subtilumas perteikiant net pačius vulgariausius juokelius negali nedžiuginti akių, todėl ši juosta, nors ir yra perpildyta nešvankių momentų, išlieka labai padoriame fone, nes čia svarbiausią balsą turi pati istorija apie žmonių santykių krizę. Tuo pasinaudojęs scenaristas pristato gana įdomų pasakojimą iš dviejų perspektyvų – vyro ir moters, iš kurių net sugebama parodyti kai kurių problemų išeitį.
Siužetinės linijos pradžia yra labai daug žadanti. Nors filmas iš dalies primena kai kuriuos filmus apie vedybas, pasinaudojama gudriais ir įmantriais būdais įvesti tam tikrą vulgarumo lygį, kuris kaip tik sugeba išlaikyti visą komedijos ir kartu dramos pusiausvyrą ant savo pečių. Pats veiksmas neužtęsiamas – jokių nuobodžių ar pasikartojančių scenų, todėl galima džiaugtis kiekviena juostos akimirka, o kas svarbiausia, jog ir patys juokeliai gana išradingi.
Dialogų prasme filmas lenkia daugelį panašios tematikos juostų. Galima pamatyti ir šviesią, ir tamsiąją vedybinio gyvenimo medalio pusę, o kartu ir pastebėti pamokslus tam tikrais atvejais. Juokeliai prisodrinti išminties, kuri liejasi pagrindinių personažų kartu išgyventais mėnesiais. Netgi matoma pašaipa iš tam tikrų žmonių santykių, ypač pabrėžiama nerūdijančios pirmos meilės metafora.
Kūrėjai neapsiriboja vien tik meilės motyvais. Vienas iš svarbesnių šio pasakojimo variklių yra draugystės pateikimas. Ar vyras ir moteris gali būti vien tik draugais, ar vis dėlto tai tik mitas, kuris su laiku sugeba sugriauti net ir pačią santuoką? Į tokio pobūdžio klausimus ir atsako ši juosta, o tai smagu, nes gyvenimiškos vertybės taip pat iškeliamos į viršūnę.
Filmas taip pat turi ir šiokios tokios karikatūros bei pašaipos iš romantinių komedijų. Pati jo struktūra neįprasta, bet įdomiausia, jog filmo pabaiga išjuokia labai banalias daugelio tokios pačios temos filmų finalines scenas. Žavūs, ironiški ir sarkazmu perpildyti epizodai dar labiau prisodrina atmosferą, nors tam tikrais momentais jie šiek tiek persūdyti.
Techninės pusės ypatumai
Visos ankstesnės Dano Mazerio komedijos galėjo pasigirti išties puikiais garso takeliais, sukeliančiais nuotaikingą atmosferą, lydinčią visą juostos rodymo laiką. Šis atvejis nėra išskirtinis, nes čia randame įvairiausių muzikos stilių atgarsius – nuo roko iki populiariosios muzikos kūrinių.
Puikus montažas. Pati istorija sudėliota palaipsniui, priartinant žiūrovą iki gana spontaniškos pabaigos. Geras ir operatoriaus darbas. Visos scenos labai jaukiai pateiktos, akys nepavargsta nuo skubėjimo, palaipsniui žaidžiama su kadrais atskleidžiant kiekvieną sceną.
Aktorių kolektyvinis darbas
Kiekvienas iš aktorių perteikė savo vaidinamus personažus beveik puikiai, tačiau įdomiausia, jog kai kurie antraplaniai veikėjai sugebėjo žymiai šarmingiau pasirodyti ekrane negu pagrindinių vaidmenų atlikėjai.
Pagrindinio dueto aktoriai, talentingoji gražuolė Rose Byrne bei gana šaltokų veido bruožų Rafe‘as Spallas atitiko savo vaidinamus veikėjus. Jie gana žavingai perteikia susituokusių skirtingų charakterių žmonių paveikslą, o kartu ir - nelaimingų ir savimi nepatenkintų individų egzistavimą.
Žinoma, prie jų prisideda ir kitas gana charizmatiškas duetas – žinomos komedijų aktorės Annos Faris su širdžių ėdiku Simonu Bakeriu kompanija. Jie atspindi kiekvieną iš pagrindinių veikėjų, todėl meilės jausmo fronte pradeda vykti gana įdomi kova.
Šioje situacijoje visiškai nustebina antraplanių vaidmenų aktoriai. Labiausiai įsimintinas, o kartu ir pats juokingiausias Denio personažas, meistriškai įkūnytas Stepheno Merchanto. Išties įspūdingas pasirodymas ekrane, tuo labiau, jog jis ir sukelia didžiausią juoko dozę per visą filmo rodymo laiką. Neapsieinama ir be kitų garsių pavardžių. Juostoje gana simpatiškai pasirodo ir Jasonas Flemyngas, Minnie Driver, Nigelis Planeris.
Žavus ir įtikinantis aktorių darbas, kurio dėka sugebama visą laiką užjausti tam tikrus personažus, kvatotis iš visokeriopų jų tarpusavio pokalbių, džiaugtis ir liūdėti kartu su jais. Jie perteikė save geriausiu būdu, todėl visos peržiūros metu kyla didelis malonumas jau vien tik iš jų pusės skleidžiamos šilumos.
Verdiktas
„Pašėlę pirmieji metai“ – tai išties vien tik iš geriausios pusės stebinantis filmas su nuostabiu britišku humoru, kuris persipina su amerikiečių vulgarumu, tačiau būtent toks mišinys peržiūros metu suteikia puikią pramogą. Išraiškingų ir malonių akiai personažų, gyvenimiško siužeto ir smagių juokelių dėka tai vienas maloniausių pastarųjų laikų komedijos žanro atstovų, sugebantis nešti vien tik pozityvią atmosferą.
Bendras vertinimas: 8/10