Kaip sužadinti mokinių iniciatyvą?

 (3)
Vieni esame nepailstantys aktyvistai, kiti mieliau liekame nuošalyje, vengiame imtis iniciatyvos. Skirtingi žmonių asmenybės tipai atsiskleidžia jau mokykloje. Kaip bendrai veiklai sutelkti kuo daugiau mokinių? Kaip pažadinti jų iniciatyvumą? Naują mokinių aktyvinimo modelį sukūrė ir ėmė taikyti Trakų rajono Rūdiškių gimnazija.
© Shutterstock nuotr.

„Įvairius renginius ar akcijas dažniausiai organizuoja vis tie patys mokiniai. Kad išjudintume kuo daugiau pasyvių jaunuolių ir įkvėptume juos aktyviau dalyvauti mokyklos gyvenime, subūrėme neformalų Mokinių klubą, – pasakoja Elena Červiak, Rūdiškių gimnazijos istorijos mokytoja. – Jo tikslas – padėti gimnazijos mokiniams atsiskleisti ir įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus.“

Nors gimnazijoje veikia Seniūnų sueiga, tačiau jai per sudėtinga ir spręsti kasdienes mokinių problemas, ir užtikrinti kokybišką jų laisvalaikį. Todėl pastarąją Seniūnų sueigos funkciją perėmė naujasis klubas. Jis rūpinasi, kad kiekviena mokinių idėja, kaip praturtinti mokyklos gyvenimą, būtų išgirsta ir įgyvendinta.

Šiuo metu Mokinių klubas vienija apie dvidešimt jaunuolių, tačiau visi norintys gali bet kada prie jo prisijungti. Klubo nariai pasirenka vieną ar kelias veiklos kryptis. Vieni priklauso klubo meninės veiklos, kiti – sporto, dar kiti – diskusijų, viešųjų ryšių ar reklamos skyriams. Klubui vadovauja pirmininkas, kuris renkamas vieniems metams.

„Mokinių klubas, palyginti su Seniūnų sueiga, yra atviresnis, lankstesnis ir suteikia daugiau saviraiškos galimybių. Nėra griežto renginių plano, todėl jaunuoliai visada gali improvizuoti, – sako E. Červiak. – Nors klubo veiklą reglamentuoja nuostatai, tačiau jo darbe gausu kūrybos, netikėtų ir žaismingų sprendimų.“

Naujojo klubo idėjai apibūdinti itin tinka prancūzų rašytojo A. S. Egziuperi žodžiai: „Išlaisvink žmogų, ir jis pradės kurti.“ Kai nelieka mokytojų priežiūros, griežtos atskaitomybės ar nesėkmės baimės, prasiveržia tikrasis mokinių kūrybinis potencialas. Klubo iniciatyva rugsėjo pabaigoje gimnazijoje vyko laisvalaikio vakaras – prie jo organizacinio „vairo“ stojo anksčiau niekada to nedarę mokiniai.

„Nuo mažens įpratę imtis iniciatyvos, mokiniai ir ateityje, užuot laukę ar keiksnoję kitus, imsis darbų patys“, – viliasi pedagogė.

Rūdiškių gimnazija yra viena iš 120 švietimo įstaigų, kurios prisijungusios prie didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ išsiaiškino ir ėmė spręsti įvairias bendruomenių ir visos valstybės problemas. Trys geriausios mokinių iniciatyvos tapo nacionaliniais projektais ir nuo lapkričio mėnesio bus įgyvendinamos visoje Lietuvoje.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Vilniuje vėjo nuverstas medis sutraiškė užsieniečių išsinuomotą automobilį (69)

Vilniuje kelionė nuomotu automobiliu Izraelio piliečiams buvo itin nemaloni - didžiulis vėjas ant jų užvertė medį.

Vilniaus oro uoste – sumaištis: niekur tokios darbo kokybės neteko matyti (469)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja Vilma Balčiūnienė, šiuo metu esanti Vilniaus oro uoste. Jos teigimu, pastarajame šeštadienio rytą susidarė beviltiška padėtis.

Velykų rytą prie piliakalnio aptiko nematytą augalą: gamtininkė paaiškino, kas tai per rūšis (8)

Snieguotas Velykų rytas DELFI skaitytoją Laimą pradžiugino maloniu atradimu – prie piliakalnio Stirniuose moteris atkreipė dėmesį į jai nematytą augalą. Jį nufotografavusi, skaitytoja nuotrauka pasidalijo su DELFI, prašydama padėti išsiaiškinti jo rūšį.

Kaunietis apstulbo pamatęs, ką darbuotojai pridarė kaimyno koridoriuje (29)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai, gyvenantys Noreikiškėse, pasidalino nuotrauka, kurioje matosi, kaip kabelinės televizijos ir interneto paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai atliko instaliacijos darbus jų namuose.

Priglaudžia gyvūnus, apie kuriuos kiti pamiršta: namais dalijasi su ožiuku ir vištomis (73)

„Trijuose paršeliuose“ gyvena gyvūnai, kurių baigtis – paskerdimas... Tai gyvūnai, išgelbėti iš didžiulių fermų arba smulkių ūkių, iš blogų gyvenimo sąlygų, buvę ligoti gyvūnai. Čia jie turi galimybę gyventi tokį gyvenimą, kokio vertas kiekvienas gyvūnas – laisvai judėti, mėgautis draugų kompanija, gauti skanaus ir kokybiško maisto, jausti tik rūpestį ir meilę, sulaukti gydymo susirgus. Deja, ūkiuose gyvūnai to patirti dažniausiai negali.