Nors lijo lietus, bet kai kuriems jis akivaizdžiai nuotaikos negadino. JGM antrokai džiaugėsi vėl susitikę ir dalinosi įspūdžiais, o pirmokai neramiai, bet įdėmiai žvalgėsi, tyrinėdami šlapią aplinką ir joje esančius žmones. Jie dar nežinojo, kur įsivėlė...
Netrukus pradėjo dygti palapinių miestelis, kiekvienas ieškojo tiek vietos palapinei, tiek draugų, su kuriais joje gyvens. Staiga pasirodė vadovai ir pakvietė visus į ratelį. Ten atidarėme vasaros sesiją šokdami Laurenciją (tai nesudėtingas šokis, kurio metu reikia keliasdešimt kartu pritūpti). Likusi dienos dalis buvo skirta susipažinimui ir įsikūrimui. Pirmokams tai buvo laikas susipažinti su laužo kūrimo, valgio gaminimo, malkų rinkimo, pjovimo ir skaldymo pagrindais, mat tai vėliau turėjome daryti patys.
Nuo antradienio prasidėjo mokslai... Pirmokai buvo supažindinti su orientavimusi vietovėje. Išmokome naudotis kompasais, braižyti planus, skaityti žemėlapius. Po pietų taip pat nesnaudėme. Su vadove išėjome į mišką mokytis augalų, sužinojome jų daugybę, nuo Paprastosios Šunažolės iki Pašarinio Motiejuko. Grįžusių mūsų laukė augalų atpažinimo įskaita. Visi išlaikėme! O vakare laukė orientavimosi pagrindų naudojimas praktikoje: orientavimosi varžybos! Ne visi rado visus punktus, ne visi nenuklydo iš kelio, bet visi grįžo pilni gerų emocijų.
Trečiadienį mokėmės turizmo technikos pagrindų, kitaip sakant, išgyventi kalnuose. Išmokome permesti buomą per upę, jį pereiti, saugiai užlipti ir nulipti nuo kalno, pereiti oro perkėlą, nešti sužeistąjį. Vakare laukė visų pirmokų siaubas: krikštynos! Visi buvome linksmai pakrikštyti, ištepti mėlynėmis ir gavę krikšto vardus. Po krikštynų visi lėkėme į ežerą praustis - pasirinkimo nebuvo!
Ketvirtadienį tyrinėjome stovyklavietės aplinką. Kasėme šurfus ir ištyrėme vietos dirvožemį bei aprašinėjome ežero krantą. Vakare pritaikėme trečiadienį įgytas žinias ir varžėmės turizmo technikos varžybose. Komandos buvo mišrios, tiek pirmokai, tiek antrokai, tiek vaikinai, tiek merginos. Iš viso 5 žmonės. Visos komandos patyrė sunkumų, bet kadangi turėjo gerus teorinius ir praktinius pagrindus, juos lengvai įveikė.
Penktadienį pėsčiomis keliavome į etnokosmologijos muziejų. Pirmyn miško keliukais nuėjome net devynis kilometrus! Tad visiems palengvėjo pagaliau pasiekus tikslą. Muziejuje susipažinome su kosmosu ir jo suvokimu, taip pat matėme filmą, sudarytą iš Hablo teleskopu darytų nuotraukų. Grįždami atgal truputėlį pasiklydome, bet vis tiek grįžome į savo laikinus namus. Truputį pailsėjome, pavalgėme, išsimaudėme ir susiskirstėme komandomis naktiniui žygiui. Vienuoliktą valandą stovyklą paliko pirmoji komanda...
Viso naktinio žygio metu turėjome neįtikėtiną galimybę stebėti naktinę gamtą. Akis kerėjo pievoje šviečiantys jonvabaliai, o jas pakėlus į viršų kvapą užgniauždavo beribis, žvaigždėtas dangus. Grįžę šiek tiek numigome ir kėlėmės atsisveikinti. Sušokome Laurenciją ir stovykla buvo uždaryta.
Visi 25 moksleiviai liko dėkingi vadovams: Virginijui Gerulaičiui, Genovaitei Kynei, Rasai Rutkauskienei, Sabinai Pranculienei bei jų pagalbininkams. Beliko tik visiems ištarti iki pasimatymo ir keliauti namo, į miestą, kur dušai, lova, kompiuteris ir kiti civilizacijos malonumai, kurių visai netrūko stovykloje. Liko neišdildomi prisiminimai apie nepamirštamą savaitę, o taip pat kitos stovyklos nekantrus laukimas.