Taip prieš kelis metus Vilniaus Universiteto geografijos studentai sumanė budinti geografiją ir ne bet kaip, o prikeldami naujam gyvenimui jau daugiau kaip dvidešimt metų gyvuojančią geografijos studentų asociaciją – Jaunųjų geografų klubą.
Žygiai po Lietuvą, išvykos į užsienį, paskaitos su įkvepiančiais žmonėmis ir susitikimai buvo tik pradžia. Reikėjo geografiją budinti didesniu mastu, tad sutvirtinus ryšius su tarptautine Geografijos studentų asociacija – EGEA, grupė jaunuolių prieš metus priėmė iššūkį ir nusprendė organizuoti tarptautinį kongresą, kuriame ne tik Lietuvos, bet ir užsienio geografai galėtų pamatyti gražiausią Lietuvos kampelį – Kuršių neriją, atkreipti dėmesį į ten kylančias problemas bei ieškoti jų sprendimo būdų. Kongrese buvo nuspręsta paliesti opiausią Kuršių nerijos problemą – gamtos ir žmogaus interesų sandūrą, kuri gali būti būtina, kurianti, neišvengiama ir tuo pačiu destruktyvi.
Balandžio 20 d. jauni geografai iš penkiolikos Europos valstybių susirinko į Nidos meno koloniją, kurioje turėjo puikias sąlygas darbui, moksliu ir poilsiui. Pirmąją kongreso dieną geografė, kraštotvarkininkė Giedrė Godienė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė skaitė paskaitas apie Kuršių nerijos susiformavimą, istoriją, kultūrą bei dabartines žmogaus ir gamos interesų sandūros keliamas problemas. Gavus tvirtą informacinę bazę dalyviai tęsė darbą mažesnėse grupelėse, gilindamiesi į konkrečias problemas, tokias kaip Antrojo pasaulinio karo reliktų padėtį Baltijos jūroje, technogenines grėsmes pajūrio zonai, laivų keliamą taršą, pajūrio kopų pokyčius dėl žmogaus kaltės bei būdus, kuriais tai galima stabdyti. Dirbtuvių metu buvo pristatoma kitų šalių patirtis ir idėjos, kaip galima susidoroti su panašiomis kylančiomis problemomis, patirtis bandoma pritaikyti konkrečiam Kuršių nerijos atvejui.
Antrąją dieną Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser bei direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė surengė informatyvias ir išsamias ekskursijas, kurios visapusiškai pristatė parko gamtines ir kultūrines vertybes bei leido įsitikinti vietos unikalumu. Ekskursijų diena pasibaigė nuostabiu folkloro ansamblio „Giedružė“ pasirodymu, dalyviai liko sužavėti, o po pasirodymo mielai mokėsi lietuvių tautinių šokių bei dainų. Puikus jausmas girdėti pilną salę žmonių, trimis balsais dainuojančių lietuvišką sutartinę. Paskutinioji diena buvo skirta galutiniam idėjų generavimui ir apibendrinimui. Po darbų pristatymų dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti pasaulinės žemėlapių gamybos kompanijos „HERE“ pristatyme apie duomenų rinkimo būdus, informacijos apdorojimą bei realybėje pamatyti duomenų rinkimo automobilį. Vakare buvo sprendžiami Šiaurės ir Baltijos šalių asociacijų organizaciniai reikalai. Po kongreso uždaromojo renginio dalyviai lėtai pradėjo judėti link savo šalių, vis dar galvodami apie Lietuvą.
Keistas lietuviškas mentalitetas – neįvertinti to, ką turi, kol kitas to neįvertins. Geografija – unikalus mokslas, vienijantis ir apjungiantis priešingybes, bei kuriantis integralumą, kurio vis dar trūksta. Geografijos studentai neša bendrystės idėją, bendradarbiavimo poreikį ir tarptautinį susidomėjimą, tam kad būsimieji „kolumbai“ neprarastų savo „amerikų“.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (2)