Norėdama įsipilti langų plovimo skysčio, palikau savo dukrytę (2 metų) ant priekinės sėdynės, kad kantriai palauktų ir nereikėtų jai kartu šalti ir šlapti lauke. Automobilio raktelį taip pat palikau ant sėdynės... Ir mergytė paspaudė „lock“ mygtuką.
Pribėgau prie vos pridarytų durų ir bandžiau prišnekinti mažylę, kad vėl paspaustų mygtuką. Bet bergždžiai. Puoliau ieškoti pagalbos, užkalbinau ką tik atvažiavusį jaunuolį, jis bandė sugalvoti, ką čia padaryti. Pakvietėm dar vieną vaikiną, jis atsinešęs vielos ir prožektorių, visais būdais stengėsi „įsilaužti“ į automobilį. Priėjo dar vienas vyriškis, kuris nuskubėjo pagalbos ieškoti į prekybos centrą.
Ir dar vienas vyras priėjo, kuris išsiaiškinęs, kas čia atsitiko, ramiai iš automobilio išsitraukė ilgą vielą ir su kitų pagalba, pravėrę šiek tiek atidarytas duris, sužvejojo raktą! Neįtikėtina! Atrakinau duris puoliau prie išsigandusio vaiko, vos spėjau „ačiū“ pasakyti. Taip kad dabar, mielieji, jei skaitote šitą straipsnį, noriu jums pasakyti be galo didelį ačiū!
Ačiū, kad nelikote abejingi mano nelaimei, bridote į balą, šlapote batus, purvinotės rankas ir šalote, kai snigo... Jūs – pavyzdys visiems Lietuvos vyrams!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!