Pargrįžus į Lietuvą gimnazistai vis dar nostalgiškai prisimena patirtus įspūdžius Italijoje, ne vienas moksleivis šią kelionę įvardijo kaip neįkainojamą patirtį jų gyvenime. Iš italų mokėmės džiaugtis ir mėgautis gyvenimu, tačiau įsitikinome, kad italai lengvai pasiduoda pagundoms, narkotikai – tarsi jų pramoga ir laisvalaikis.
Visiems susirinkus, išskubėjome į Vilniaus oro uostą. Po 3 valandų skrydžio išsilaipinome Milano oro uoste, kur vėliau buvome palydėti į Cremoje esančią „Luca Pacioli“ gimnaziją. Lietuvius džiugino svetingas italų sutikimas, jau tada pradėjome pažintį su italų virtuve, visi nekantraudami ragavome jų pagamintus patiekalus.
Po linksmo tarptautinio projekto dalyvių susitikimo, visi skirstėmės į italų namus. Lietuviai neslėpė nerimo, kiekvienas jaudinos prieš lemtingą susitikimą su italų šeima, tačiau šiltas ir svetingas italų priėmimas išsklaidė visą lietuvių jaudulį. Apsigyvenę ir įsikūrę vakare rinkomės jaukioje Cremos kavinėje. Šiltas ir linksmas bendravimas, gardūs užkandžiai, gera nuotaika – viskas, ko reikia tobulam vakarui. Bendraujant su kitataučiais, lietuviai iškart pastebėjo jų linksmą būdą ir neišblėstančią energiją. Gimnazistai su nekantrumu laukė kitos dienos, naujų įspūdžių ir atradimų.
Italai ir lietuviai skirtingo temperamento žmonės
Kitą rytą patraukėme į Crema miesto centrą. Šis miestas visiems išliks atmintyje kaip vienas jaukiausių kada nors matytų miestų. Šilta aplinka, gražūs ir autentiški pastatai žavėjo lietuvius. Vaikščiodami siauromis miesto gatvelėmis, aplankėme net 5 bažnyčias, išsiskiriančias savo unikalumu ir paslaptingomis atsiradimo istorijomis. Vos peržengus durų slenkstį, mūsų akį traukė puošnūs ornamentai, senoviškas stilius.
Tą pačią dieną užsukome ir į „Luca Pacioli“ gimnaziją. Italų moksleiviai lietuviams pasirodė kaip itin kūrybingos asmenybės, kiekvienas iš jų stengėsi išsiskirti iš minios, susikurti unikalų stilių ar šukuoseną. Vis dėlto vien tik kūrybiškumo neužtenka, mokykloje lietuviai pasigedo disciplinos ir tvarkos. Itin energingiems italams sunku susikaupti ir susikoncentruoti dirbant. Jų aktyvumas liejasi per kraštus, todėl lietuviai italus lenkia savo mokslo kokybe ir pažangumu. Lengvabūdiškas italų gyvenimas viliojo mūsų gimnazistus, tačiau visi suprato, kad tai ne į gerą, reikšmingas pastebėjimas padėjo labiau vertinti savo žinias ir intelektą.
Nors italai nėra pasišventę mokslui, jie gerokai lietuvius lenkia bendravimo sugebėjimais, sugeba mėgautis kiekviena akimirka, gyventi, taip, kad jų gyvenimas būtų kupinas nuotykių, linksmas ir įdomus. Visą savaitę mūsų gimnazistai stengėsi perprasti laimingo gyvenimo paslaptis.
Jau trečią dieną santūriems lietuviams buvo neįmanoma nepastebėti kitataučių emocionalumo, jei italams linksma, jie džiaugiasi, šūkauja, nenustygsta vietoje, jei liūdna – verkia, jei pyksta – rėkia, nesibijo pakelti balso tono. Toks emocijų reiškimas moksleiviams buvo neįprastas, tačiau tai netrukdė susibendrauti ir smagiai leisti laiką.
Marihuana – kai kurių italų gyvenimo dalis
Prieš išvažiuojant į Italiją ne vieną kartą teko girdėti iš pažįstamų, draugų ar tėvų perspėjimus apie italų polinkį į narkotines medžiagas. Iš pradžių tokios kalbos atrodė juokingos ir mes nekreipėme dėmesio į tai, ką sakė aplinkiniai, tačiau pagyvenus Italijoje teko pripažinti, kad jie buvo teisūs. Negalima teigti, kad visi italai turi polinkį į kiek kitokius svaiginimosi būdus, bet, deja, man pasirodė, kad nemaža dalis pasiduoda pagundoms.
Marihuana dar kitaip vadinama „žolė“ yra populiariausias narkotikas tarp paauglių. Pagal statistikos duomenis, žmonės, vartojantys marihuaną, dažnai pradeda naudoti stipresnes narkotines medžiagas, įsivysto stipri priklausomybė, vėliau pasekmės neprognozuojamos (...).
Nors Italijoje teko pamatyti kiek kitokį gyvenimą nei Lietuvoje, moksleiviams kelionės niekas nesugadino, juk žmogus sprendimus priima pats, niekas per prievartą neliepia daryti tai, ko nesinori. Keliauti nesustojome, nauji kraštai stebino vis labiau.
Italija pakerėjo savo gamta ir miestais
Penktadienį ryte traukiniu išvykome į Kremoną. Italijoje, pasirodo, ne tik žmonės niekur neskuba, bet ir traukinių vairuotojams laikas neegzistuoja. Išsilaipinę Kremonoje, iškart patraukėme miesto centro link, aplankėme katedrą su vienu iš seniausių ir aukščiausių bokštų Europoje, užsukome ir į smuikų dirbtuves, kur lietuviai buvo supažindinti su smuikų gaminimo ypatybėmis, vėliau visai moksleivių grupei profesionalus smuikininkas pagrojo su 5 mln. litų vertės smuiku.
Visi pasinėrėme į fantazijų ir svajonių pasaulį, nuostabūs muzikos garsai glostė ausis. Vakare programos dalyviai rinkosi italų moksleivio viloje. Vakaronė tęsėsi iki išnaktų, vis garsesnis juokas ir skambesnės dainos džiugino visą grupę.
Likusias dienas daug laiko leidome su šeima, vieni tęsė pažintį su Crema miestu, kiti nukeliavo net iki Venecijos. Keliaudami po Italiją taip pat nuvykome prie Viduržemio jūros esančio Genujos miesto, važinėdami kalnuotais keliukais grožėjomės žydros jūros vaizdu. Paskutinė mūsų išvyka – Milanas. Įsitikinome, kad mieste iš tiesų gausu parduotuvių, įstabaus istorinio paveldo. Aplankėme įspūdingo grožio Milano katedrą, vieną iš garsiausių pasaulyje operos teatrų „Lascala“, Sforcų pilį. Laikas prabėgo taip greitai, kad jau kitą naktį turėjome palikti mūsų pamiltą Italiją.
Italijoje patirti nuotykiai, prisiminimai bei sukaupta patirtis išliks visam gyvenimui. Lietuviams italai paliko gerą įspūdį, gimnazistai iš italų mokėsi niekur neskubėti ir mėgautis kiekviena akimirka. „Italijoje susidūrėme su viena problema - išvažiuoti nenorėjome“, - įspūdžiais dalinosi gimnazijos prezidentas.