Gyventoja pasipiktinusi: Prienų rajone - gausu bėdų

 (8)
Ruduo Lietuvoje kiekvieną mūsų veikia skirtingai. Kas neturi laiko dairytis į šalis, o kas – nuolat įvykių sūkuryje. Rodos niekas ir nekinta, ramiai keičiasi metų laikai. Tačiau kaip ir po gero grybavimo, pasidžiaugiama surinktų grybų gausa ir įvairove, ateina laikas apsidairyti ir bandyti surikiuoti eilėn nuveiktus darbus, dėl kurių ne tik džiaugtis reikia.
© Gamintojo nuotr.

Prienuose ruduo. Vieni džiaugiasi labai žemiškais dalykais: soduose prinoko obuoliai, daržuose išaugo puikus derlius… Kiti, netveria džiaugsmu, nes jų draugai valdo rajono savivaldybę ir priklauso valdančiajai daugumai. Treti, sukandę dantis ieško nišos pro kurią įkišus pirštą galima bus visam sulysti ir prisiglausti prie savivaldybės elito. Parodytas nuolankumas, tarybos posėdyje ištartas komentaras, kuris patiks valdančiųjų klanui, ir tu šalia.

Rajone ES fondo lėšomis vykdomi projektai kelia nemenką susirūpinimą. Gražėja mūsų gyvenamos vietos, aplinka, tačiau galėčiau drąsiai teigti, kad daugelio projektų įsisavinimo darbai vykdomi neapdairiai, neinformuojant gyventojus, neišklausant jų nuomonės. O kaip Lietuvoje? Jei kuriam iš mūsų teko įsigilinti į projektų kūrimą, finansavimą bei vykdymą, supratote, kad greičiausiai tai - didžiulė verslo gamykla, kurioje visi turi sau naudos.

Nieko naujo, tačiau Prienų rajono savivaldybei, rodos, visai neseniai uždegus žalią šviesą kelių iš ES fondo lėšų gautų projektų vykdymui, persigalvota ir suskubta sustabdyti jų vykdymą. Nėra pinigų?! Skaitau vieną rajono tarybos posėdžio dokumentų, kuriame aiškinama, kad įgyvendinus vieną iš projektų savivaldybės gyvavimas tik pablogėtų.Todėl, tarybos posėdžio metu, pritarta projekto Veiverių miestelyje Vaikų dienos centro sustabdymui.

Gal taip būtų ir nenutikę, jei toje vietovėje esančių bendruomenių tarybos, rajono tarybos nariai būtų dėję visas pastangas įrodant, kad šis projektas reikalingas.Veiveriuose, tarybos posėdžio išvakarėse, susirinko keletas tų, kuriems rodos svarbu, kad Vaikų dienos centras egzistuotų. Penki tarybos nariai, dvi pirmininkės, viena, nuolat save vadinanti projektų žinove ir kita, kuri nepatikusiam leidžia sau pasakyti „prikask liežuvį“, Veiverių miestelio galva seniūnas Vaclovas Ramanauskas, būrelis seniūnaičių, kurie, manau, dažnai sueigas subėga net nežinodami darbotvarkės, ūkininkas, asociacijos atstovas...

Pažaidus gerus ir labai gerus piliečius, nutarta kreiptis į rajono savivaldybės tarybą su prašymu nestabdyti Vaikų dienos centro darbų vykdymo. Deja, Tarybos nariams pateiktas prašymas su dvidešimties veiveriečių parašais, neįtikino susirinkusių (...).

Visai neseniai, kaip ir prieš kelis metus, rugsėjo 30 – spalio 4 d. Prienų rajono vietos veiklos grupė (VVG) 28 rajono bendruomenių lyderiams organizavo tarptautinį seminarą „LEADER programa Slovėnijoje ir Vengrijoje: darbo vietų kūrimas, verslumo skatinimas, inovatyvumas“. Seminaro tikslas – pasidalinti kaimo plėtros, LEADER metodo gerosios praktikos pavyzdžiais su Slovėnijos, Kroatijos ir Vengrijos vietos veiklos grupėmis, aptarti naujo 2014 – 2020 m. programos laikotarpio galimybes. Reikia pasidžiaugti atsirandančia galimybe vadinamiems bendruomenių lyderiams pakeliauti, pasigrožėti, kalnuose pasirinkti vaistažolių, įsigyti tų vietovių gyventojų gaminamų gėrimų... Bet ar visi kelionės verti? Viena vykusi bendruomenės narė išsitarė: „Vykstu antrą kartą, bet geriau būčiau nekeliavusi. Čia ponų kelionė – direktoriai, viršininkai, savivaldybės elito atstovai, bendruomenių pirmininkai, Prienų VVG valdybos atstovai ir šiaip draugų draugai...“. Gal visi valdininkai lyderiai? Ir nesvarbu kaip ir kuo dirba?

„Dalies bendruomenių veikla kelia didelių abejonių...“, - mano keletas rajono tarybos narių. ,, Yra seniūnijų bendruomenių draugiškų, o pirmininkų veiklių. Tikrų lyderių. Yra tokių, kurios susikūrė tik dėl pinigų...“, – drąsiai apie bendruomenių darbus atsiliepia viena iš rajono piliečių.

Ir nieko čia nepadarysi, tokia tvarka, tokios galimybės.

Dažnai tenka susitikti su rajono gyventojais. Daugelis pasimetę. Dirbantieji švietimo įstaigose pateikia tokių neįtikėtinų istorijų, jog negali patikėti, kad gyvename XXI amžiuje. Medicinos darbuotojai su baime stebi dabartinio Sveikatos ministro nuotaiką. Verslininkai sprendžia dilemą - „būti ar nebūti“... Net gi tie, kurie gauna socialines pašalpas, turi savų rūpesčių ir bėdų. Po lapkričio pirmos visos biudžetinės įstaigos savivaldybei privalėjo pristatyti informaciją kaip taupo.

Dar vasarą Prienuose turėjo būti pradėta statyti biokatilinė. Deja, šiai dienai tai - tik gražus miražas. Kalbama, kad „nepavykę“ viešųjų pirkimo konkursai nulėmė, kad šiais metais gyventojai privalės plačiau atverti pinigines. O rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius džiaugiasi, kad šilumos kaina rajone jau ne rekordinė, bet penkta nuo galo. Rajone mokestis už vandenį, atliekų surinkimą – vis dar didelis. „Individualių namų savininkai gavę mėlynos spalvos konteinerius, į kuriuos privalo dėti perdirbimui tinkamas antrines žaliavas. Gyventojai turi rūšiuoti. Už šį darbą niekas nemoka, ir jokių nuolaidų. O ir mokestis už atliekų išvežimą nesumažėjo...“, – piktinasi rajono gyventojai.

Stebina ir liūdina daugelis dalykų. Kad ir valdančiųjų bei opozicijos naujas darinys - „Spaudos konferencijos“. Valdančiųjų spaudos konferencijos metu, rajono meras Vyras Bujanauskas pasidžiaugė, kad Prienuose ,,..vykdant investicinius projektus mes bandėme žmonėms pagerinti gyvenimo sąlygas ...“, t.y. mieste pastatytos kelios stotelės autobuso laukiantiems žmonėms. Jei patiks – bus daugiau. O tiems, kurie gyvena provincijoje, kas? Jiems atsakymas: „Nėra lėšų!“. Vis dėlto spaudos konferencijos - puikus sumanymas. Nors savivaldybė turi didžiąją posėdžių salę, kurioje gyventojai mielai išklausytų pasisakymų ir užduotų klausimų, tačiau nėra prasmės bendrauti su jais gyvai. O tokiu būdu – jokių pašalinių klausimų!

Lietuvoje begalė nevyriausybinių organizacijų. Daugelio jų tikslas - padėti žmogui. Tarsi ko daugiau reikia, kreipkis į jas – padės! Džiugu, kai yra galimybės padėti, bet kartais padėti neįmanoma. Prienuose taip pat dirba keletas asociacijų. Vienos sieka konkretumo, kitos jau ruošiasi rinkimams. Deja, kiekviena „vežimą tempia“ į skirtingas puses. Nėra vieningumo, pasitikėjimo, susikalbėjimo.

Bet ir mes dažniausiai nematome, kas dedasi pašonėje. Nedalyvaujame veiklose, tikimės, kad viskas bus padaryta už mus. Esame bailiai, abejingi, pasyvūs... Kartais negebame suprasti - kiekvienas esame vertas, kad su mumis kalbėtųsi, vertintų ir nelaikytų neišmanėliais tie, kuriems kartais paklūstame.

Liūdna, kai supranti daugelį dalykų, deja, savo rankose neturi jėgos, kuri pasuktų ratą – tiesos ir tvarkos, susikalbėjimo link.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Dėl išdėstytos kritikos DELFI pasiteiravo komentaro Prienų r. Savivaldybės. Į klausimus atsakė Administracijos direktorius Algis Marcinkevičius:

Prienų r. sav. šiuo metu įgyvendina 45 projektus, iš kurių 9 Veiverių seniūnijoje. Du iš jų – „Mauručių bendruomenės pastato remontas“ ir „Šaulių namų patalpų remontas“ – vykdomi Veiverių krašto bendruomenių iniciatyva, vieną projektą vykdo Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija (tai gimnazijos stadiono modernizavimas) ir šešis Prienų r. sav. administracija: „Veiverių viešosios erdvės sutvarkymas“, „Skriaudžių buities muziejaus pastatų remontas“, „Skriaudžių vaikų darželio remontas“, „Veiverių PSPC katilinės modernizavimas“, „Veiverių meno mokyklos katilinės remontas“, taip pat už savivaldybės lėšas šiais metais įrengtas ir naujai atidarytas Veiverių vaikų darželis.

Prieš daugiau nei pusmetį Prienų rajono savivaldybės taryba, planuodama įrengti Veiverių vaikų dienos centrą, laisvose savivaldybei priklausančiose patalpose tikėjosi įkurdinti ir vaikų darželį. Tačiau paaiškėjo, kad vaikų darželio veikla tose pačiose vaikų dienos centro patalpose būtų galima tik po 5 metų. Su Veiverių bendruomene buvo sutarta, kad vaikų darželis veiveriškiams labiau reikalingas nei vaikų dienos centras, todėl buvo nuspręsta vaikų dienos centro įkūrimo kol kas atsisakyti, o gimnazijos patalpose įrengti patalpas vaikų darželiui. Be to, Prienų rajono savivaldybė, kaip ir daugelis Lietuvos savivaldybių, išgyvena didelį finansinį nepriteklių, todėl Savivaldybės taryba nusprendė šiuo metu vykdyti tik būtiniausius projektus. Įkūrus dienos centrą reikėtų mokėti už patalpų šildymą, komunalines paslaugas, 5 metus pastatą drausti, priimti bent du darbuotojus, padengti kitas kasdienines išlaidas. Prie projekto vykdymo būtų reikėję prisidėti dar apie 140 tūkst. savo lėšų, tačiau ateityje Savivaldybės taryba neatsisako šios idėjos.

Šilumos kaina Prienų r. sav. gyventojams yra 33,43 ct/kWh. Tai tikrai labai aukšta kaina, tačiau ne pati aukščiausia Lietuvoje. Beje, šilumos ūkis 2000-siais buvo išnuomotas 15 metų privačiam šilumos tiekėjui, todėl Savivaldybės įtaka kainai labai maža. Didžiosios katilinės šiuo metu yra kūrenamos dujomis, todėl kuro kaina išaugina bendrą kainą. Nepaisant to, Savivaldybė visada siekė, kad šilumos kaina būtų mažesnė: perėmė iš operatoriaus mažąsias katilines, nuolat bendravo su Kainų komisija dėl šilumos kainos nustatymo. Šiuo metu yra gautas finansavimas biokatilinės statybai ir dabar vykdomi viešieji pirkimai. Tikimės, kad pastačius naują katilinę šilumos kaina Prienuose turėtų mažėti 5 – 6 centais. (P.S.: pagal LR statistikos departamento duomenis, Prienų r. sav. pagal investicijas 2012 m., lyginant su 2011 m., yra viena pirmaujančių visoje Lietuvoje (žr. pridedamą lentelę).

Prienų rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojai skatinami rūšiuoti atliekas, stengiamasi sudaryti tam galimybes. Manome, kad rūšiuodami atliekas gyventojai ne kažkam suteikia paslaugą, o tiesiog atlieka savo pareigą. Kaina už atliekų tvarkymą Prienų r. sav., lyginant su gretimomis savivaldybėmis, viena žemesnių.

Prienų rajono savivaldybės meras, mero pavaduotojas ir administracijos direktorius darbo dienomis priima gyventojus, bendruomenes, įstaigų kolektyvus ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Taip pat savivaldybės vadovai dažnai vyksta pakviesti bendruomenių ar kitokių žmonių sambūrių į jų organizuojamus susitikimus į bet kurią seniūniją. Reikalui esant nevyriausybinėms organizacijoms Savivaldybė nemokamai suteikia patalpas Savivaldybės pastate. Pavyzdžiui, ne kartą patalpas savivaldybė yra nemokamai suteikusi p. Vilijos Janulevičienės atstovaujamai organizacijai „Už socialinį teisingumą“, šios organizacijos susirinkimuose (organizacijos pageidavimu) dalyvavo ir savivaldybės vadovai.

Prienų r. sav. administracija kartą metuose organizuoja susitikimus su gyventojais visose seniūnijose. Šiuose susitikimuose išklausomi gyventojų pasiūlymai ir problemos, diskutuojama, ieškoma problemų sprendimo būdų, seniūnijos seniūnai ir seniūnijos teritorijoje veikiančios valstybinės įstaigos pristato savo metų veiklą. Todėl manome, kad gyventojams sudarytos visos galimybės išsakyti savo poziciją.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pievoje rasta šunytė šeimininkams ne tik malonumas, bet ir išbandymas (6)

Maždaug prieš metus, eilinį rudens vakarą, prisėdau po dienos maratono akimis permesti naujienų. Prisipažinsiu, niekada nesekiau nei vienos prieglaudos istorijų, net draugų, kurie dalindavosi pranešimais apie rastus, nuskriaustus, benamius gyvūnus. Negalėdavau to matyti. Kur kas lengviau rastą gatvėje priglausti, pasiklydusį namo parvesti. Reali pagalba man priimtinesnė.

Pamačiau mokinių pasiūlymus feisbuke – susiėmiau už galvos (13)

Kaip ir visi žinome, socialiniame tinkle „Facebook“ yra užsiregistravę daugybė 9-14 metų vaikų. Nežinau, ar tėvai žino, į kokias grupes prisijungia jų vaikai.

Kaunietis su BMW išvedė iš kantrybės: labai įžūlu (72)

Kovo viduryje DELFI skaitytojas Audrius Kaune užfiksavo BMW vairuotoją, kuris, panašu, vairuoja pagal savo susikurtas kelių eismo taisykles. Toks vaizdelis vyriškį labai papiktino.

Vilnietis pasipiktinęs: kas rytą Antakalnyje – tas pats nemalonus vaizdas (106)

Norėjau pasidalinti informacija apie problemas Antakalnyje. Konkrečiai vienoje vietoje – P. Vileišio gatvėje, kuri yra judri, ypač rytais ir vakarais.

Mėnesį vežiojo žmones ir suskaičiavo, kiek uždirbo: nebesuprantu, kaip apskritai išgyvena taksistai (51)

Daug taksistų nerimauja dėl „Uber“ atėjimo į rinką, o VMI ir vėl sutelkė didžiules jėgas ir dėmesį vėl gaudydama „žvirblius“... Vasario mėnesį tapau vienu iš „Uber“ partnerių – galimybė papildomai užsidirbti atrodė visai viliojančiai. Bet rezultatai mane patį taip nustebino, kad noriu pasidalinti su visuomene, būsimais „verslininkais“ ir, svarbiausia, taip nerimstančiais taksistais...