Graudi istorija: kaip beglobė katytė tapo šeimos nare

 (21)
Prieš tris vasaras atostogavome kaime ir iš ten atsivežėme gal 1,5-2 mėnesių katytę Bellą. Kai kaime ją mums pagavo vaikučiai, ji buvo visiškai laukinė. Atostogaudama pas mamą turėjau labai daug laisvo laiko, tai stengiausi tą katytę laikyti savo užantyje kiekvieną laisvą akimirką.
© neBrisius nuotr.

Ir pastangos atsipirko – tokios meilutės katytės dar nesu turėjusi: vakare ji, nutarusi, kad jau mums laikas miegoti, ateidavo ir susirangydavo man ant krūtinės arba naktį atsiguldavo prie veido ir liepdavo ją apsikabinti.

Grįžę iš kaimo, pamatėme, kad mūsų kieme atsirado katytė našlaitėlė, panašaus amžiaus kaip Bella. Mažylė buvo labai graži – net galvojome, kad gal maišyta su Meino meškėnu, tik su nulaužta uodegėle. Bandėme surasti jai šeimininkus, bet žmonės, pamatę „broką“, apsigalvodavo. Po kiek laiko, nuo uodegos galiuko kailis nuslinko ir liko plikas uodegos stimburiukas. Kadangi namie dar turėjome šunį – stafordšyro mišrūną, ir Bellą, sveikas protas sakė, kad neimtume dar vieno gyvūno į namus. Bet pasislėpusi aš nešdavau mažylei valgyti, paskui pastebėjau, kad ir vyras paslapčia neša maistą.

Kartą pastebėjau vaizdą, kuris iki šiol graudina mano širdį: jau buvo ruduo, švietė saulė, kieme prikritę lapų, papūtė vėjelis ir pradėjo sukti lapus ratu. Našlaitėlė išbėgo iš savo slėptuvės ir pradėjo kaip vaikutis žaisti su lapais... Taip gaila pasidarė, kad jos niekas nemyluoja, su ja niekas nežaidžia.

Kadangi gyvename mediniame name su kiemu, laikyti uždarytą namie gyvūnėlį atrodo kažkaip neteisinga. Mūsų Bella išeidavo ir žaisdavo su katyte. Pradėjo kaip vaikas vedžiotis savo draugę namo. Aš apsimesdavau, kad nepastebiu – nevydavau. Artėjant vėsesniems orams, pradėjau zirzti vyrui, kad šals, ir tos katytės uodegėlė juk be kailiuko. Mano mažoji 3 metų dukrytė kažkodėl sugalvojo jai vardą Moma. Vyresnioji dukra prieštaravo, bet aš norėjau, kad ir mažoji kaip asmenybė pasireikštų – ir palikome jos sugalvotą vardą. Visas kiemas ją taip pradėjo vadinti. Paskutinis žingsnis buvo, kai aš Momą pagavau, sumaitinau vaistų nuo kirminų, išmaudžiau šampūnu nuo blusų ir vėl paleidau į kiemą, o vyresnioji dukra ją vakare pasigavo ir pasakė, kad nori su ja miegoti. Aš ir prisipažinau, kad aš jau ją išmaudžiau. Taip ir liko Momytė su mumis.

Tokių cirkų prisižiūrėdavome namie, jos taip gražiai dūkdavo – atrodė, kad kačių pilni namai. Bet kai Moma atėjo gyventi, Bella jautėsi šeimininke – ant mano krūtinės demonstratyviai atsiguldavo, tada Momai mano pilvas likdavo. Ir prie maisto bandė rodyti, kas yra šeimininkė, nors kai dar į svečius atsivesdavo, žymiai draugiškesnė buvo. Bet žiemą nutiko didelė nelaimė – Bella pakliuvo, matyt, po automobilio ratais, kažkaip dar sugrįžo namo, bet buvo nebepagydomai sužalotos priekinės kojytės. Teko primti žiauriausią mano gyvenime sprendimą – užmigdėme. Užtat mums liko jos atvesta Moma.

Dabar ji yra visateisė mūsų šeimos narė. Taip ir kyšo jos tas stimburiukas – klausėme veterinarų, gal operuoti, bet pasakė, kad uodegytė jau sukaulėjusi, tai tektų daryti tikrą operaciją, kam kankinti gyvūnėlį – juk tai tik grožio klausimas. Bet mums ji pati gražiausia ir mieliausia. Ir kieme leidžiasi paimama į rankas, ne kaip tikra katė, ir namie – jeigu paimi ją ant rankų, tai taip ir lieka kaip žaislinė. Atrodo, jog ji būdama našlaitėlė taip išsiilgo meilės, kad jai viskas tinka, kad tik būtų myluojama ir mylima.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (73)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (131)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.