Filmo „Everestas“ recenzija: vyriškumo, atsakomybės ir žmogiškumo pamoka

 (6)
Itin vyriškų ir tikroviškų kriminalinių veiksmo trilerių specialistas, režisierius Baltasaras Kormakuras kviečia į dar vieną kvapą gniaužiančią kelionę.
© Reuters/Scanpix

Islandijos kino kūrėjas, beveik visą savo gyvenimą kūręs nacionalinius projektus, 2012 m. pristatęs gana vykusi trilerį „Kontrabanda“, o 2013 m. – veiksmo komediją „2 Ginklai“, savo trečiam holivudiniam projektui pasirinko itin retą temą. Naujausias jo projektas tapo ne tik vienu laukiamiausių, bet ir vienu svarbiausių šių metų kino įvykių. Jo veiksmas perkelia mus į šaltą ir pavojingą Everesto viršūnę.

Apie ką mes čia…

Žinomas alpinizmo instruktorius ir kalnų specialistas Robas Holas nusprendžia užkopti į aukščiausią pasaulio tašką – Everestą. Vyras kartu pakviečia patyrusius alpinistus, tikrus drąsuolius, kuriems didžiausią malonumą teikia ekstremalūs nuotykiai. Gamta ir jos stichijos neprognozuojamos, todėl vyrai rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe…

Kūrinio vidus

Holivudas ir didžiausios kino studijos jau daugž metų svajojo apie šį projektą, bet pirmoji jam pasiryžo šiais metais tikrą aukso amžių išgyvenanti studija „Universal“, kuri apie alpinistų gyvenimą pasakojančiame filme įžvelgė nemažą potencialą. Kaip žinia, prieš gerus dvidešimt metų filmai nuolat gvildeno šią temą, todėl, žiūrovams pabodus stebėti kalnų tyrinėtojų kančias, temos buvo atsisakyta. Kaip geriausią šios temos pavyzdį galima paminėti visai neprastą 1993 m. filmą „Alpinistas“, kuriame puikiai pasirodė Sylvesteris Stallone.

Naujasis filmas siūlo žiūrovams ne tik kvapą gniaužančius nuotykius kalnuose, bet ir itin dramatišką trilerį. Filme atskleidžiamos tikrojo žmogiškumo paieškos ir ribos, kurias priėjus išlikti žmogumi itin sunku. Tikroviškumo juostai suteikia dėmesys kiekvienai detalei – sužinome ne tik įvairių alpinizmo terminų ar kopimo įmantrybių, bet ir gauname vyriškumo pamoką. Filme sukuriamas tikro vyro paveikslas, vaizduojama, kokius sprendimus jis priima ir kaip elgiasi sunkiausiose situacijose, kaip nesitraukia iš nelaimės vietos ir kovoja.

Žinoma, be šių poteksčių filmas žavi ir nuotykių pateikimu. Prasidėjusi pozityviai ir ganėtinai žvaliai, juosta transformuojama į psichologinę dramą su įtampos prieskoniu. Nenuspėjamai besiklostantys įvykiai tampo nervus ir priverčia spėlioti, kas šioje pavojingoje kelionėje išgyvens, o kas pasiliks kalnuose. Širdis pradeda vis smarkiau ir smarkiau daužytis, tenka nuolat kažką gurkšnoti, nes nuo tokios įtampos džiūsta lupos. Ne „Pašėlęs Maksas“, žinoma, bet dėmesio taip pat vertas reginys.

Filme herojų išties daug, kiekvienas turi savotišką braižą, stilių ir pasaulėžiūrą, kiekvienas šioje kelionėje svarbus, todėl sunku įsivaizduoti, kad jiems galėtų atsitikti kažkas blogo. Nors juostoje dominuoja Robas, bet nemažai dėmesio gauna ir Skotas bei Bekas. Taip pat puikūs Dago bei Gajaus personažai. Moteriškasis desantas su Jane priešaky irgi nenuvilia. Kiekvienas veikėjas savo vietoje, nei vienas iš jų neerzina ir nei vienas iš jų netampa nereikalingu bagažu. Žinoma, dėl to dėkoti reikėtų puikiai kino režisieriaus akiai.

Baltasaras Kormakuras sukūrė ypatingą ir ganėtinai įtikinamą juostą. Tai kelionė, kurios metu mes patys tampame dalyviais ir, filmui pasibaigus, dar nesugebame pajudėti, nes šaltis, kuris skverbiasi pro ekraną, ir toliau mus stingdo.

Techninė juostos pusė

Įspūdžių ir jaudulio kupinas nuotykis nebūtų toks įkvepiantis bei energingai nuteikiantis, jeigu ne stulbinantis kameros darbas, kurį mums padovanojo tikras savo darbo žinovas Salvatore‘as Titinas. Operatorius itin glaudžiai susiejo kopimą į kalnus ir žmogiškąją tragediją, todėl juostos žiūrovai gali pasijusti taip, lyg būtų veiksmo epicentre ir patys koptų į Everestą.

Panoraminiai vaizdai – vienas maloniausių reginių, kokio man jau keletą mėnesių neteko matyti kino ekranuose. O kai prie viso to pridedamas 3D vaizdas, sunku net suprasti, ar mes esame kino salėje, ar jau kopiame kartu su filmo herojais į aukščiausią pasaulio tašką.

Muzika filme standartinė – kartais kompozicijos ne itin gerai parinktos, o kartais jos tiesiog nuostabiai perteikia atmosferą ir personažų nuotaikas. Pritrūko didingumo ir dinamikos, bet puikus, kiekviename žingsnyje mus lydintis garso montažas padėtį pataisė.

Juostos montažas, siužetinė linija ir, žinoma, istorijos vystymas netrikdė, o įtampa, intriga ir daug, labai daug adrenalino tapo svarbiu filmo koziriu. Retai galime taip puikiai praleisti laiką žiūrėdami tokio pobūdžio filmą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindinius vaidmenis atlieka šių dienų perspektyviausių ir itin talentingų aktorių kolektyvas. Nors dauguma galvoja, kad tai yra naujausias Jake‘o Gyllenhaalo projektas. Deja, šis aktorius čia atlieka tik antraplanį vaidmenį, ir jį atlieka gerai, bet iki tokio pasirodymo kaip „Kirtis dešine“ jam vis dėlto pritrūko ryžto.

Užtat pagrindinį vaidmenį atlieka puikus aktorius, kuris jau šiais metais bandė sužlugdyti žmoniją. Kalbu, žinoma, apie Jasoną Clarke‘ą, kuriam atiteko Robo Halo vaidmuo. Aktorius suvaidino taip, lyg pats patirtų tragediją savo kailiu. Aš juo patikėjau, jis išties nusipelnė plojimų po filmo.

Antraplanių herojų atlikėjais tapo ir puikiai žinomas ekranų vilkas Joshas Brolinas, ir talentingoji britė Keira Knightley. Akis džiugino ir nuostabaus grožio Robin Wright. Filme pasirodė ir šiek tiek po „Įsikūnijimo“ karštligės primirštas Samas Worthingtonas, Emily Watson ir Johnas Hawkesas. Kiekvieno jų pasirodymai geri, įsimintini.

Verdiktas

Everestas“ – tai kvapą gniaužianti kelionė į aukščiausią pasaulio tašką su puikių aktorių būriu. Taip pat tai ir intriguojanti, abejingų nepaliekanti išlikimo drama pavojų kupinuose kalnuose, kurios metu jaučiama ypatinga įtampa. Šis dinamiškas ir preciziškai sukurtas trileris taip pat tampa ir tikrojo vyriškumo, atsakomybės bei žmogiškumo pamoka.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (21)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko gero, nesu matęs nieko prastesnio, kaip šią savaitę matytas „Emodži filmas“ .

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų arba globos. Kaip jis atsidūrė gatvėje – nežinome, bet kad lauke gyvenantis katinėlis būtų toks jaukus, sunku patikėti.

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (13)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (168)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.