Šedevras už 10 svarų
Per kiek laiko ir už kokį biudžetą galima sukurti filmą? Įvairios Holivudo juostos filmuojamos ne vieną mėnesį, visas procesas dažnai užtrunka metus ir net daugiau. Piniginės išlaidos dažnai viršija dešimtis milijonų, pavyzdžiui, garsiojo filmo „Įsikūnijimas“ biudžetas buvo net 239 mln. JAV dolerių. Tad dauguma gali nuostebti, išgirdę, kad per 3 dienas, rankose turint tik 120 dolerių kainuojančią kamerą bei išleidus tik 10 svarų, įmanoma nufilmuoti originalią kino juostą. Čia kalbama apie „Filmą pavadinimu „Meilė“, kurio režisierius, scenarijaus autorius ir operatorius buvo vienas žmogus – iš Airijos kilusi unikali, ne tik kino, bet ir politikos srityje aktyvi asmenybė Markas Cousinsas.
3 dienos filmavimo, 6 - montavimo, tad apytiksliai - 10 dienų. Tiek eseistinio kino kūrėjui reikėjo, kad žiūrovams galėtų pristatyti dar vieną, originalumu ir unikalumu dvelkiantį darbą. Šios kino juostos kurti Markas Cousinsas net neplanavo. 6 metus keliavęs po pasaulį, kad sukurtų 15 valandų dokumentinį filmą- epinę kelionę po kino istoriją - kūrėjas manė, kad daugiau niekada gyvenime nebekurs filmų. Likimas M. Cousinsą atvedė į Meksiką – miestą, kuriame legendinė kino persona Sergejus Eizenšteinas yra sukūręs ne vieną savo darbą. Šiame Šiaurės Amerikos didmiestyje M. Cousinsas galėjo praleisti 3 dienas, tad nusprendė nedykaduoniauti, bet griebti į rankas paprastutę kino kamerą ir susukti juostą – dedikaciją rusų kilmės režisieriui S. Eizenšteinui.
Po Meksiką su Eizenšteinu rankose
10 svarų – visos filmavimui skirtos išlaidos – buvo išleisti Sergėjaus Eizenšteino atvaizdui atspausdinti ir laminuoti. Nepaleisdamas nuotraukos iš savo rankų, M. Cousinsas Meksike sukorė ne vieną mylią, įamžindamas beveik kiekvieną akimirką iš 3 dienų nuotykio. Režisierius, kuris yra pagrindinis kino juostos personažas, filmavo save miegantį, šokantį, vaikščiodamas fiksavo savo pėdas, nepamiršo vietinių žmonių, nuostabios Meksikos gamtos, kartais tai darė apversta kamera.
Ilgus pasivaikščiojimus svetimame mieste lydėjo pašnekesiai su Sergejumi Eizenšteinu – laminuota šio režisieriaus nuotrauka. Eizenšteino atvaizdas Cousinsą lydėjo beveik visur ir visada, net naktinių pasivaikščiojimų metu filmo kūrėjas jį turėjo su savimi, tik persikeldavo į mobilųjį telefoną, kad šviestų. Įvykius, vaizduojamus kino juostoje, kartais komentuodavo moters balsas, suteikiantis papildomos informacijos ir paaiškinantis pagrindinio veikėjo būseną, vykstančių veiksmų priežastis. Moters komentarai susipina su įterptomis trumpomis akimirkomis iš vienos Meksikos radijo stoties žinių laidos – tokį savo sprendimą autorius paaiškino tuo, kad nenorėjo, jog žiūrovai galvotų, kad filmas yra tik apie tai, kas dedasi jo galvoje.
Ekstazės paieškos
Apie ką galima kalbėtis su žmogumi, kuris jau nebeegzistuoja? Vienas iš pasiūlymų – papasakoti jam naujausius šių dienų įvykius, apibūdinti dabartinę visuomenę, užsiminti apie SSRS žlugimą bei modernius išradimus, tokius kaip DVD ar mobilieji telefonai. Tokiomis temomis M. Cousinsas kalbėjosi su vienu mėgiamiausių režisierių S. Eizenšteinu. Tačiau pagrindinė airių kino eseisto užduotis buvo ne tokia.
Cousinsui labiausiai rūpėjo išsiaiškinti, ką rusų kino ekspertas vadino ekstaze. Spėliojimų ir prielaidų, bandant atsakyti į šį klausimą, buvo daug, tačiau kino juostos pabaigoje paaiškėjo, kad atsakymas jam visada buvo prieš akis. Ekstazė – išėjimas iš savęs, sąstingio atsikratymas ir tapimas judresniu - toks „Filmo pavadinimu „Meilė“ moralas.
Kiekvienas ekstazę suvokia skirtingai, o pagrindiniam veikėjui ji yra tiesiog paprasti pasivaikščiojimai, tapę svarbiausia filmo, skirto Eizenšteinui, sudedamąja dalimi. Pasivaikščiojimų svarbą byloja kino juostoje nuskambėjusi V. Woolf – vienos iš režisieriaus įkvėpėjų - istorija, kai rašytoja išėjo pasivaikščioti norėdama nusipirkti pieštuką. Pieštukas nesvarbus, svarbus pasivaikščiojimas.
Netikėtas kino legendos atsakas
„Tu išmokei mane stebėti, amigo“, - tokiais žodžiais autorius Markas Cousinsas išreiškė savo jausmus bei padėką legendinei rusų kino asmenybei Eizenšteinui. Visą filmą besišnekučiuodamas su juo bei aptarinėdamas visus jį gluminančius dalykus ir kamuojančias problemas, režisierius netikėtai filmo pabaigoje sulaukia atsako. Eizenšteino atvaizdas prabyla, lyg norėdamas atsakyti į neužduotus, bet giliai širdyje autoriui ramybės neduodančius klausimus bei patarti Cousinsui, kaip gyventi: „Kurk filmus, kurių nesupranti ir pasidaryk daugiau tatuiruočių“.
„Keisčiausias filmas, kurį esate matę“
Pats autorius apie savo kino juostą sako, kad papasakoti, apie ką yra šis vos 3 dienas filmuotas darbas, labai sudėtinga. Moteriškas balsas „Filme pavadinimu „Meilė“ teigia, kad tai – istorija apie vyruką, kuris skrido lėktuvu, daug vaikščiojo ir pavirto į moterį. Marko Cousinso manymu, tai istorija, dalinai pasakojanti apie jį. Pasak vieno Irano režisieriaus, filmas turėtų būti tuščias, švarus ir nekaltas paviršiumi, tačiau gilus ir turtingas vidumi. „Aš žinau, kad mano filmas yra tuščias paviršiumi, tačiau manau, kad turi kažką gilaus ir prasmingo “, - savo mintis žiūrovams išsakė eseistinio kino kūrėjas.
„Kinas yra mano religija“
Susitikime eseistinio kino kūrėjas buvo itin nuotaikingas, mielai bendravo su publika ir atsakinėjo į užduodamus klausimus. Drąsus, originalus ir komunikabilus – tokį įvaizdį apie autorių galima buvo susidaryti. Tačiau pats Cousinsas teigė, kad yra gana sudėtinga asmenybė. Jis nekompleksuoja dėl savo kūno - tai įrodo viena filmo scena, kurioje režisierius vaikščiojo visiškai nuogas - bet nedrįsta atskleisti savo vidaus, sielos gelmių.
„Kaip matot, aš visai nesigėdiju savo kūno ir nebijau jo rodyti, tačiau aš slepiu kitus dalykus, užsidedu kaukę. Slepiu savo ego“, - prisipažino Airijos kino persona. Pasak Cousinso, tik vaikai neslepia savo tikrojo „aš“ ir iš jų kiekvienas suaugęs gali pasimokyti nuoširdumo. Tačiau vaikystė – laikotarpis, kuris jau liko režisieriaus praeity. „Filmas pavadinimu „Meilė“ – tai lyg atsisveikinimas su tuo tyru, šviesiu gyvenimo etapu. Autoriaus teigimu, kino juosta yra ganėtinai melancholiška, nes primena, jog jau užaugome. Tačiau kūrėjas gėrisi visokiu kinu. „Kinas yra mano religija“, - šitaip jo svarbą apibūdino Markas Cousinsas. Nors buvo užaugintas kaip katalikas, režisierius pripažįsta, kad kai krikščionys garbina Dievą, jis savo tikėjimu laiko kino pasaulį.
Visa tiesa apie lietuvišką kiną
Žinoma, eseistinio kino režisierius neišvengė klausimų apie šalį, kurioje vieši, bei jos kiną. Pasak Cousinso, lietuvišką kiną sieja vienas bendras požymis, tema - žmonės, bandantys suvokti, kas jie yra ir susiduriantys su ekonominiais, politiniais ir socialiniais sunkumais. Jam didelį žavesį kelia vienas itin garsus lietuvis, dirbantis kino industrijoje, – Jonas Mekas. „Man labai patinka Jono Meko darbai. Manau, kad jis nuostabus. Kartą buvau viename kambaryje su juo, tačiau buvau pernelyg drovus, susijaudinęs, kad jį užkalbinčiau“, - taip apie lietuvių kilmės JAV kino kūrėją atsiliepė režisierius Cousinsas.
Yra ko pasisemti
Atvykęs į Kauną, Airijos režisierius ir vėl griebė kamerą ir ėmė fiksuoti laikinosios sostinės vaizdus, rinko naują medžiagą. Anot Marko Cousinso, kaskart, atvykęs į naują vietą, jis viską aplinkui mato daug ryškiau, lyg kitomis akimis.
„Viskas nauja, šviežia ir kitaip, nei tose vietose, kuriose anksčiau lankiausi“, - Lietuvos kraštovaizdį apibūdino kino kūrėjas. Lietuva turi didingą praeitį ir tą galima pajusti, todėl net iš šios mažos Baltijos šalelės gamtos įmanoma nemažai pasisemti, ko nors išmokti. Visai kaip iš Marko Cousinso – airių kino eseisto ir politikos veikėjo – darbų.