Truputį papasakosiu visą istoriją, kad susidarytų vaizdas. Grįžau iš užsienio, susiradau darbą, susiradau moterį, užsimezgė tarp mūsų ryšys, pradėjome susitikinėti, leisti laiką kartu, buvo smagu. Buvo viena bėda – ji buvo ištekėjusi, bet man visada kartojo, kad ruošiasi skirtis ir nėra dėl ko nerimauti, su vyru ji taip pat turėjo sūnų. Mūsų bendravimas tęsėsi apie tris mėnesius, kol pasakiau, kad viskas baigta ir reikia eiti skirtingais keliais.
Po to visą mėnesį gyvenau paprastą ir ramų gyvenimą, atsirado kita draugė, buvo mūsų draugystės pradžia, kai sužinojau, jog mano buvusi draugė laukiasi mano vaiko. Mes susitikome, aptarėme, kad bandysime gyventi ir kurti šeimą, nes ji ruošėsi skirtis ir čia bėdos nebuvo. Persikėlėme kartu gyventi į mano nuosavą butą. Atrodė, viskas gerai, gražiai sutariam, bet mane vis dar neramino tai, kad ji yra ištekėjusi, mes pradėjom vis dažniau pyktis, iš darbo pareidavau išgėręs, „su kvapeliu“. O ji išeidavo vis dažniau susitikti su sūnumi, sūnaus tėvu, savo teisėtu vyru. Vieną dieną neiškenčiau ir pasakiau, kad man atrodo, jog laikas apsispręsti, kas su kuo gyvens toliau, ir ji grįžo pas savo vyrą gyventi, laukdamasi mano vaiko.
Paskambinau draugei, su kuria buvome pradėję bendrauti iki žinios apie nėštumą. Mes susitikom, šnekėjomės iki išnaktų ir taip bendraudami netikėtai atsidūrėme lovoje. Kitą dieną sulaukiau pasiūlymo išvykti dirbti į užsienį, norėjau nuo visko pabėgti. Prabėgo trys mėnesiai svečioje šalyje ir man gimė sūnus. Prasidėjo teismai dėl alimentų, pasidariau ir DNR tyrimą, nes teismų posėdžių metu norėjau pakeisti vaiko pavardę į savo – kai gimė, jis gavo pavardę vyro, už kurio ji buvo ištekėjusi (...).
Mano finansinė padėtis nebuvo geriausia, turėjau būsto paskolą, kelis smulkius įsiskolinimus. Kadangi dirbu užsienyje, ir, tarkim, uždirbu daugiau nei paprastas eilinis lietuvis, man priteisė mokėti 450 litų (apie 130 eurų). Atrodė, kad viskas išspręsta, teismai baigėsi, viskas visiems aišku, ramu, atrodo, vėl galiu gyventi ramiai...
Po kiek laiko grįžau atostogų į Lietuvą aplankyti sūnaus, artimųjų ir sulaukiau netikėto skambučio, kad esu dar vieno vaiko tėvas ir turiu dukrą. Seniai nujaučiau, kad taip galėjo būti, nes buvo tas vakaras su mergina prieš išvažiuojant, ir neklydau.
Gavau galimybę sukurti šeimą, ji manęs dar nepamiršo ir norėjo būti su manimi. Apsidžiaugiau, galvojau, turiu šansą ir išnaudosiu jį, mergaitė augs šeimoje. Viskas šaunu, mes susitikom, aptarėm viską, po to dar keletą kartų grįžau į Lietuvą atostogų vien dėl to, kad pamėginčiau pagyventi kartu, pažiūrėti, kaip mums visiems seksis. Atrodė, viskas šaunu, dabar jau planuose Lietuva, šeima, dukrytė, aš ir ji. Bet iškilo kita bėda – pasakiau, kad norėsiu, kad vaikai bendrautų, nes yra brolis ir sesuo, nenorėčiau, kad jie vienas apie kitą nežinotų. Vis dėlto, gyvensim viename mieste netoli nuo vienas kito. Į mano, atrodo, gerą sprendimą gavau didelį atsaką, nes mano dukros mama pareiškė, kad jie vienas apie kitą nežinos arba tarp mūsų viskas baigta ir tada joms manęs nereikia. Paklausiau, kokia priežastis to, kad ji nenori, kad brolis ir sesuo bendrautų. Gavau atsakymą: „Vaikai nebus laimingi, žinodami, kad viena moteris – ištekėjusi „šavalka“, o kita – netekėjusi, o tėvas durnius, nes tarp vaikų amžiaus skirtumas – tik 6 mėnesiai.“
Abi mamas remiu finansiškai kiek galiu, dukrai skiriu daugiau, nors norėčiau skirti abiems vienodai. Draugė, sužinojusi, kad pinigų skiriu ir sūnui, ir dar panašiai kaip dukrai, pareiškė, kad šito nepakęs, nes buvusioji turi vyrą, kuris ją išlaiko, o aš neprivalau to daryti, nors ir turiu sūnų su ta moterimi. Ir dabar turiu rinktis – arba ji su dukra, arba aš nebeturėsiu nieko, nes vaikai – brolis ir sesuo – niekada nebebendraus, kad ir kaip aš to norėčiau. Kaip man pasielgti, kad visi būtų laimingi šioje situacijoje? Kelionė į Lietuvą jau čia pat...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Galite patarti vyriškiui? Norite pasidalinti savo mintimis? Esate atsidūrę panašioje situacijoje? O gal turite kitokią nuomonę ir šioje situacijoje pritariate vyro mylimajai? Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: