Nugalėdama Serbiją, Lietuva gavo kelialapį į Olimpiadą. Ir jokių nervų, jokių papildomų atrankos turnyrų, kurie tikrai labai išbalansuoja žaidėjus bei išsiurbia fizines jėgas anksčiau, nei norėtųsi.
Po atrankos turnyro Venesueloje, Londono Olimpiadoje komanda atrodė „nešviežia“ ir iš ten parsivežė tik 8 vietą... Dabar gi, yra visos galimybės Rio pasirodyti labai stipriai – jau dabar matome, kad turime galinčią laimėti komandą, pridėkime prie jos dar Motiejūną, Pocių, Kleizą, Lavrinovičius – ar tai nebus geriausia ekipa pasaulyje..?
Bet Lilyje esantys aistruoliai dabar mato tik ispanus. Ir ruošiasi kovai dėl aukso, kaip ir mūsų vyrai. Senka jėgos ir palaikymo komandoje – kam snarglys išlindo, kam nugarą susuko, balso stygų uždegimą, matyt, turime kas antras. Bet nieko, motyvacija bei noras nugalėti tokie, kad nelabai į tai kas kreipia dėmesį. Dabar svarbiausia – auksas! Senokai jį beturėjome, atėjo laikas tapti stipriausiais Europoje.
Penktadienį arenoje, F04 sektoriuje vos neįvyko masinis infarktas. Tiek emocijų jau senokai nepamenu. Ir iš vis, šiame čempionate mūsų komandos pergalės visos krauju uždirbtos, gal tik vienintelėse rungtynėse su latviais galėjome atsipūsti kiek anksčiau, nei paskutinėse sekundėse ar jau nuaidėjus finalinei sirenai... Net seniausieji aistruoliai, seniausiai važinėjantys paskui rinktinę šiame čempionate rado kuo „grūdintis“. Nekalbu, kad „atidirbti“ mušant būgnus bei rėkiant iš visų jėgų turėjome „nuo – iki“, be poilsio pertraukėlių, be „ramių“ minučių aikštelėje.
Dar nuo tarybinių laikų buvusios Jugoslavijos teritorijos komandos man mažiausiai patiko. Dėl grubaus žaidimo stiliaus, vaidybos, klampaus pozicinio žaidimo. Šių metų Serbijos komanda kitokia. Net pasidžiaugėm su bičiuliais, kad ir pusfinalis buvo neblogos varžybos akims. Ne tokio gražios, kaip su Italija, ne tokios rezultatyvios, bet tikrai įsimintinos. Bėga metai, keičiasi ir krepšinio mokyklos. Džiugu, kad į gražiąją pusę!
Lietuviai nebūtų lietuviais – vienintelis negražus incidentas po rungtynių prie arenos buvo tarp pačių lietuvių. Vienas be sąmonės, smarkiai sužalotas buvo išvežtas į ligoninę, kitas gi, gerokai aptalžytas riaušių policijos – į cypę. Gėda, tautiečiai. Kaip ir už kiekvieną nuorūką, išmestą bet kur. Na tai kas, kad čia taip priimta, grįžę namo kartosime tą patį.
Jau dvi dienos, kai mieste, pasirodžius su Lietuvos marškinėliais, vietiniai aistruoliai prašo – „Please, beat the Spain. The f.......n Spain“. Žinote, maloniai nuteikia gomurį, ypač, kai prancūzai to prašė ir linkėjo dar prieš mūsiškių susitikimą su Serbija. „Jūs vieninteliai, galintys sumušti Ispaniją“ labai rimtai sakė baro, esančio netoli mūsų viešbučio barmenas. Imigrantas, beje, šaunus vaikinas ir labai gerai kalbantis angliškai.
O su anglų kalba čia ne kas. Dar dėkui Dievui viešbučiuose gali susikalbėti, supermarkete ir taksi – man nepavyko...
Bilietai bilietėliai... Finalas mums kainuos po 160 eurų... Ne kažką. Ir nors bilietų kainos badosi, vietų arenoje 27000 – oficialiai į finalą bilietų nebėra. Per šiąnakt gavau aibę užklausų dėl bilietų iš savo bičiulių – facebook‘as, paštas, sms žinutės, skambučiai – man džiugu, bičiuliai, kad važiuojate!
Dėl bilietų nebijokite – specialiai šiandiena pasėdėjau prie interneto – pilna skelbimų apie parduodamus bilietus, kainos – nuo 100 eurų, tiesa, man, kaip nekalbančiam prancūziškai – buvo ypatingai sunku susirasti ir susigaudyti skelbimų puslapiuose, patariu kreiptis į šios kalbos žinovus.
Paprasčiau nusipirkti aukcionų ar perpardavimo puslapiuose. O čia, Lilyje, pasivaikščiokite prie arenos arba nueikite į centrinėje miesto aikštėje esančią fanų zoną – pakalbinau barmeną ten, sakė – „no problem, bro“!
Taigi, su karingom bei viltingom nuotaikom leidžiame poilsio dieną Lilyje, kaupiamės rytojui, o aršiausieji jau vaikšto po miestą ir skanduoja 2007 metais Ispanijoje gimusią nešvankią skanduotę „uno dos tres – ispanams .........“. Padės ji – nepadės, bet tai, kad prancūzai sirgs už mus – faktas. Tikiuosi, kad išgirsime, kaip 27000 skanduos – „LIE – TU – VA, LIE – TU – VA“! Na, gal kiek su akcentu, bet vis tiek... :)
