Todėl, iš pradžių tikrai buvo daug streso – daug mašinų, namų, laiptinių, triukšmo, bet tik todėl, kad to anksčiau turbūt nebuvau matęs. O gal ir todėl, kad esu dar visai jaunutis, man tik 4-5mėn. Galima sakyti, kad aš visai dar vaikas! Taigi, man dar reikia daug ko išmokti! Nes globėja sako, jog nepanašu, kad ten, kur aš buvau ankščiau, kas nors būtų stengęsis mane auklėti, drąsinti ar tiesiog rūpintis bei myluoti. Todėl, neseniai buvau bailus bailus, galima sakyti, vienas bailiausių pasaulyje, bet prieš kelias dienas supratau, kad esu saugus ir išmokau žaisti, glaustytis, dūkti su kitais šunimis, pažindintis su naujais draugais, eiti į svečius ir pan. Pasirodo, be reikalo iš pradžių visko taip bijojau!
Be to, aš dabar, jau kaip tikras miestietis, moku damoms pritūpęs palaižyti ranką, o tada sušokti šokį kaip rodo per tuos klipus muzikinius.
O kai vaikštau su savo globėja, visi manimi grožisi ir sako, kad esu fainas, draugiškas, mielas ir visoks koks kitoks. Ir nepasikuklinsiu, bet jie neperdeda! Aš tikrai nerealus!
Tik niekaip nesuprantu tų kitų pūkuotų padarų, kuriuos žmonės vadina katėmis… man tai nei draugaut su jomis norisi, nei žaist – baisokos tokios, bet aš esu dar visai jaunas, tad gal su laiku sugebėsiu ir su jomis susidraugauti.
Beje, esu visai nedidukas – ties ketera ~45cm ir daug augti nebeturėčiau.
Ir vos nepamiršau svarbiausio, dėl ko aš pasakoju visą savo istoriją! O gi aš ieškau pastovių namų, kur galėčiau būti Tavo geriausiu draugu, kuris palaižys nosį, kai tau bus liūdna ir padūks kartu, kad Tave pralinksminti.
Jei aš Tau patikau – skambink mano sekretorėms ir susitarsim dėl susitikimo – 861558898, 867105838.