Pekino mišrūnas Čingis-Vingis Šokoladas ieško namų!

 (1)
Legendoje apie pekinus sakoma, kad jie yra liūto ir beždžionės mišinys. Na, gal šitas šokoladinis mažius ir nėra grynaveislis pekinukas, tačiau jis tikrai yra beždžionės ir liūto mišrūnas: bebaimis, dominuojantis, judrus, gyvas, klykiantis kaip beždžionė ir narsiai puolantis kaip liūtas.

Tik neišsigąskite! Iš tiesų mažylis Čingis-Vingis Šokoladas labai meilus ir draugiškas. Ir energijos turi tiek, kad gali kaip prisuktas lakstyti po namus kad ir visą dieną. Labai mėgsta žmogaus draugiją. Tik nešiok ir nešiok – tuoj kaip kūdikėlis prisispaudžia šalia, lenda bučiuotis ir glaustytis. Namo grįžusią globėją pasitinka taip džiaugsminai, jog atrodo, kad visa gyvenimą čia ir gyveno. Puikiai sugyvena ir su katėmis.

Nepapasakos mums Čingis-Vingis Šokoladas kaip ir kodėl atsidūrė gatvėje. Gal pabėgo, gal buvo išmestas specialiai... Žinome tik tiek, jog moteris, turinti asmeninių problemų, susijusių su priklausomybės ligomis, vasario-kovo mėnesį rado jį - rudą (šokoladinį) pekino mišrūną Naujojoje Vilnioje.

Kartą vienas žmogus jos teiravosi, ar šis šuniukas jos, nes pas kažką toks panašus dingo. Deja, radusioji pamelavo, pasakė, kad taip, ir šunelio neatidavė. Likimas susiklostė negailestingai ir visai neseniai moteris neteko namų, taigi Čingiui-Vingiui Šokoladui teko iškeliauti pas laikiną globėją. Dabar ieškome šiam mažyliui namų!

Galbūt gyvenate Naujojoje Vilnioje ir žinote kieno tai šuniukas? O galbūt norite priglausti Čingį-Vingį visam laikui ir turėti patį nuostabiausią draugą? Skambinkite tel.nr. 8 699 46887

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Šunytės Azos istorija: muštai kalytei reikia naujų namų (2)

Vieną dieną mums paskambino mergina, kuri susijaudinusi kalbėjo, kad nebegali girdėti, kaip už sienos nuolat cypia daužomas šuo. Ji teigė, kad šunį laiko asociali jos kaimynė, pas kurią šis šuo jau kažkelintas, kiti dingdavo arba būdavo suvažinėjami, nes medinis namas stovi prie ypač judrios gatvės.

Dužusio gyvenimo atspindys katytės Arsos akyse (1)

Tas jausmas lyg patektum į sudužusį laivą, o jame dar tūno viena išgyvenusi, tik pati nesusipratus, ar gyva, ar jau viskas... Ir supranti, kad prieš tavo akis – subyrėjusio pasaulio liekanos tarp purvo, plastiko maišelių ir visko, ką kažkas pabandė kurti jai iš naujo, paklojęs šieno ir padėjęs maisto, kad nors kiek imituotų tai, kas pažįstama – namus.

Namučių ieško Mikelandželas arba tiesiog Mikis (4)

Mikis – gražus, žavingas, charizmatiškas 6 mėnesių amžiaus katinas, vaikinas pačiame jėgų žydėjime.

Prašo padėti beglobiams gyvūnams nupirkti sauso ėdalo (11)

Bičiuliai, į jus su dideliu prašymu kreipiasi „Šlapianosiukai“. Baigėsi mūsų sauso maisto atsargos!

Norinčiam pasveikti katinėliui Amonui reikia pagalbos (3)

Amonas į „Naminukų“ globą atkeliavo per didžiuosius šalčius. Ir atkeliavo jis pats, tikrąja to žodžio prasme. Radome verkiantį netoli durų ir bandantį atsikąsti į ledo gabalą sušalusį maistą įrengtoje šeryklėlėje, o vos pamatęs mus, įjungė tokią sireną žiūrėdamas į akis, duodamas suprasti, jog mes vienintelė ir turbūt paskutinė jo viltis gyventi...